(1942 01 20 – 2018 03 19)
Kovo 19 d., eidamas 77-uosius metus, mirė iškilus lietuvių išeivijos pedagogas, mokslininkas, visuomenės veikėjas, ilgametis Čikagos valstybinio universiteto (Chicago State University) profesorius, Lituanistikos tyrimo ir studijų centro valdybos pirmininkas, Pedagoginio lituanistikos instituto Čikagoje rektorius, Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar – LEU) garbės daktaras, prof. dr. Jonas Račkauskas.
Jonas Račkauskas gimė 1942 m. sausio 20 d. Šilutės rajono Švėkšnos miestelyje. Grįžtanti karo banga ir artėjanti antroji bolševikinė okupacija 1944 m. spalio 10 d. privertė Račkauskų šeimą palikti gimtuosius namus ir išvykti į Vokietiją, o vėliau – į Jungtines Amerikos Valstijas. J. Račkauskas 1964 m. Čikagos De Paulo universitete baigė pedagogikos ir psichologijos studijas, 1968 m.– švietimo administracijos magistrantūros studijas ir įgijo magistro laipsnį, 1977 m. Otavos universitete (Kanada) apgynė filosofijos (pedagogikos) daktaro disertaciją apie Edukacinės komisijos veiklą Lietuvoje 1773 –1794 m. ir įgijo pedagogikos mokslų daktaro laipsnį.
Petras Petrutis, LTSC spaudos darbuotojas, doc. dr. Jonas Dautaras (VPU), prof. dr. Jonas
Račkauskas, Pasaulio lietuvių archyvo direktorė Skirmantė Miglinienė, monsinjoras
Alfonsas Svarinskas, Jūratė Remeikienė (LNB M. Mažvydo biblioteka), doc. dr. Regina
Kvašytė (Šiaulių universitetas). Leono Kleniausko nuotr.
1963–1967 m. dirbo De Paulo universitete. Nuo 1981 m. – Čikagos valstybinio universiteto profesorius. Jis buvo vienas iš Lituanistikos tyrimo ir studijų centro Čikagoje iniciatorių ir steigėjų. J. Račkauskui vadovaujant, remiant Lietuvių fondui bei išeivijos visuomenei, šiame centre nuo jo įsteigimo 1981-aisiais sukurta 10 padalinių: Žilevičiaus-Kreivėno muzikologijos archyvas, Lietuvių medicinos muziejus ir archyvas, S. Budrio fotoarchyvas, Lietuvių muziejus, Meno archyvas, Lietuvių genocido tyrimo centras JAV ir kiti. Visi šie padaliniai laisvai prieinami tiek išeivijos lietuviams, tiek atvykstantiems iš svetur.
Profesoriaus pedagoginę, mokslinę ir visuomeninę veiklą atspindi jo parašytos knygos lietuvių ir anglų kalbomis, straipsniai, publikuoti JAV ir Lietuvos mokslo darbuose. Jo mokslinės veiklos sritys: ikimokyklinio amžiaus vaikų vystymosi ypatumai, Lietuvos švietimo istorija, demokratiškumo ugdymas, Amerikos lietuvių tarybos kūrimosi istorija ir kt.
Profesorius J. Račkauskas aktyviai dalyvavo daugelio lietuvių visuomeninių organizacijų, fondų, tarybų ir kitų struktūrų veikloje: nuo 1971 m. jis buvo Lietuvių istorijos draugijos vicepirmininkas, nuo 1978 m. – Lituanistikos instituto istorikų sekcijos pirmininkas, 1979–1988 m. – Jaunimo centro direktorių tarybos pirmininkas. 1985 m. buvo išrinktas JAV Lietuvių bendruomenės Švietimo tarybos pirmininku. Eidamas šias pareigas, ypač rūpinosi lituanistinių mokyklų programų atnaujinimu ir papildymu. 1996–2000 m. vadovavo Amerikos Lietuvių Tarybai.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, prof. J. Račkauskas, būdamas Lituanistikos tyrimo ir studijų centro vadovu, užmezgė plačius ryšius su Lietuvos universitetais ir kitomis mokslo įstaigomis, bibliotekomis ir muziejais, visokeriopai skatino mokslinius tyrimus, prisidėjo prie mokslininkų rengimo Lietuvoje. Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojams, atvykusiems stažuotis į Lituanistikos tyrimo ir studijų centrą Čikagoje, sudarė palankias gyvenimo ir darbo sąlygas. Pagal LTSC archyvo fonduose panaudotus šaltinius ir atliktus tyrimus parengtas mokslines studijas stažuotojai turėjo galimybę jas čia pat operatyviai išleisti: leidybos finansavimas buvo garantuotas iš JAV Lietuvių fondo, tarpininkaujant LTSC ir asmeniškai profesoriui.
Ypač daug stažuotojų iš Lietuvos sulaukta per pirmuosius du nepriklausomybės dešimtmečius. Prof. J. Račkausko stažuotojams sudarytas puikias darbo sąlygas ir jo asmeninį dėmesį patyriau ir aš pats, ir mano kolegos iš tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto (a. a. Kęstutis Pečkus, prof. dr. Juozas Skirius, magistrė Kristina Lapienytė ir kt.). Man teko galimybė 1996–2004 m. stažuotis šiame centre net aštuonis kartus, tyrinėjant JAV lietuvių lituanistinio ugdymo būklę ir perspektyvas bei egzodo pedagogiką. Remdamasis Pasaulio lietuvių archyvo ir bibliotekose sukauptais duomenimis, parengiau 7 knygas, iš kurių 5 išleistos su LTSC parama Čikagoje: „Lituanistinio ugdymo JAV būklė ir perspektyvos“ (1998), „Domo Veličkos kūrybinis palikimas: bibliografinė rodyklė“ (1997), „Lietuvių išeivijos pedagoginė mintis“ (2001), „Pedagogas Juozas Plačas: gyvenimas, idėjos, darbai“ (2002), „Pedagoginis lituanistikos institutas 1958–2003“ (2005), Kitos dvi knygos – „Sofija Jonynienė: pedagogė, lietuvybės puoselėtoja Jungtinėse Amerikos Valstijose“ ir „Prof. dr. Jonas Račkauskas: pedagoginė, mokslinė ir visuomeninė veikla“, išleistos Vilniuje.
Visa moksline ir sumania vadybine veikla prof. J. Račkauskas labai daug prisidėjo prie lietuvybės išlaikymo ir puoselėjimo išeivijoje, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, buvo dažnas svečias Lietuvoje: lankėsi Švietimo ministerijoje, domėjosi švietimo reformos reikalais, teikė konsultacijas, ypač didelę paramą suteikė bibliotekoms, papildydamas knygų fondus lituanistine literatūra, išleista JAV.
„Štai ką mena Lietuvos edukologijos universiteto profesorė habil. dr. Marija Barkauskaitė: „1991 metais intensyviai reformuojant švietimo sistemą, Čikagos valstybinio universiteto profesorius, Lituanistikos tyrimo ir studijų centro valdybos pirmininkas prof. dr. Jonas Rakauskas buvo vienas iš pirmųjų Amerikos lietuvių, kuriam rūpėjo Lietuvos mokykla, Nepriklausomos Lietuvos piliečio ugdymas. Tuomet, man dirbant Vilniaus miesto Švietimo skyriaus vedėja, prof. dr. J. Račkauskas buvo dažnas svečias skyriuje, noriai dalinosi patirtimi lietuvybės išlaikymo, laisvo demokratinio piliečio ugdymo klausimais. Jo patarimai, susitikimai su mokyklų vadovais buvo įtaigūs, reikšmingi sprendžiant santykių problemas su tuometinėmis bendrijomis ir kt. Su prof. dr. J. Račkausku teko bendrauti ir vėlesniais metais, dirbant Vilniaus pedagoginio universiteto prorektore, ir vėliau – švietimo viceministre. Ministerijoje jis atliko konsultanto funkcijas. Jo patarimais pasinaudota rengiant mokyklų veiklą reglamentuojančius dokumentus. Profesorius ypač akcentavo, kad reikėtų gerinti moksleivių patriotinį ir tautinį auklėjimą, ugdyti demokratinius principus, pagrįstus altruistiniu požiūriu ir savarankišku darbu.“
Atokvėpio valandėlėmis savo artimos aplinkos žmonėms prof. J. Račkauskas sakydavo: „Turiu tokias baisybes rūpesčių ir Amerikoj, ir Lietuvoj, kad jau nebežinau, kur gyvenu – ten ar čia…“ Į kokias profesoriaus pareigas besigilintume, visur įžvelgsime jo pasiaukojimą, tiek puoselėjant lietuvybę išeivijoje, tiek pastangas padėti Lietuvai, atkūrusiai nepriklausomybę ir sunkiai besikeliančiai iš dvasinio ir materialinio nuosmukio.
1995 m. prof. dr. Jonui Račkauskui suteiktas Vilniaus pedagoginio universiteto garbės daktaro vardas. 1996 m. už nuopelnus Lietuvai. prof. J. Račkauskas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. Tie, kuriems teko bendrauti ir bendradarbiauti su Jonu Račkausku, niekada nepamirš šios taurios asmenybės.
Dr. Jonas Dautaras