Pritarta Vyriausybės metinei veiklos ataskaitai. Seimas, apsvarstęs Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitą, įvertinęs metinę veiklą ir pasiektą pažangą, nusprendė jai pritarti. Už Seimo rezoliuciją „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitos“ balsavo 62 Seimo nariai, prieš – 30, susilaikė 10 parlamentarų. Vyriausybės metinės veiklos ataskaitoje pažymima, kad 2017 m. Lietuvos ekonomikai buvo ypač sėkmingi, o Vyriausybės planuojami 2018 m. darbai ir struktūrinės reformos (mokesčių, inovacijų, švietimo, sveikatos, pensijų sistemos bei naujos šešėlinės ekonomikos mažinimo srityse) padės itin pagerinti kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybę Lietuvoje.
Vyriausybės veiklos ataskaitai pritarė visi Seimo komitetai, išskyrus Audito komitetą. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas savo išvadoje pasiūlė Vyriausybei sistemiškai didinti išlaidų dalį nuo bendrojo vidaus produkto socialinei apsaugai, siekiant viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio augimo parengti ir pateikti Seimui įstatymo projektą dėl pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio atkūrimo 2019 metams, labiau užtikrinant žmogaus teisę į būstą skirti daugiau valstybės lėšų paramai būstui įsigyti ar išsinuomoti.
Seimo Žmogaus teisių komitetas atkreipė Vyriausybės dėmesį, kad praėjusių metų veiklos ataskaitoje mažai dėmesio skiriama žmogaus teisių užtikrinimui. Kaip pažymima išvadoje, ataskaitoje nėra analizuojama situacija, susijusi su tomis sritimis, kurios dažniausiai sulaukia Europos Žmogaus Teisių Teismo dėmesio, neužsimenama apie EŽTT sprendimų įgyvendinimo eigą
Seimas sudarė Sveikos gyvensenos komisiją. Seimas, atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos pabrėžiamą sveikos gyvensenos reikšmę žmogaus ir visuomenės sveikatai, sudarė Seimo Sveikos gyvensenos komisiją. Komisijoje dirbs 9 Seimo nariai: Kęstutis Bartkevičius, Simonas Gentvilas, Dainius Kepenis, Algimantas Kirkutis, Andrius Kupčinskas, Kęstutis Masiulis, Artūras Skardžius, Zenonas Streikus, Gediminas Vasiliauskas.
Priimtu nutarimu komisija įgaliota sudaryti palankias sąlygas įgyvendinti sveikos gyvensenos veiksmingą, tarpdisciplininę ir integruotą politiką, pagal kompetenciją derinti ir kontroliuoti atsakingų už sveikos gyvensenos įgyvendinimą institucijų veiklą, užtikrinant jų bendradarbiavimą, vykdyti parlamentinę kontrolę.
Komisija taip pat turės užtikrinti koordinuotus ir kryptingus teisėkūros veiksmus valstybės sveikos gyvensenos (sveikos ir subalansuotos mitybos, sveikatinamojo fizinio aktyvumo ir grūdinimosi, racionalios darbo ir poilsio kaitos, psichoemocinio stabilumo, asmens higienos ir kūno priežiūros, žalingų įpročių prevencijos, sveikos ir saugios aplinkos) politikos srityje, atsižvelgiant į darnios visuomenės vystymosi ir „sveikata visose politikose“ principus, valstybės interesus.
Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategija. Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pristatytą Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma patvirtinti Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategiją. Šį sprendimą parlamentui siūloma priimti atsižvelgiant į tai, kad pavojinga Lietuvos demografinė padėtis, nemažėjanti piliečių emigracija ir kartų kaitos neužtikrinantis gimstamumas daro neigiamą poveikį šalies ekonomikai ir socialinės apsaugos sistemai bei kelia grėsmę Lietuvos valstybės ir jos visuomenės raidai.
Pasak ministro, projektu siekiama sistemiškai spręsti šalies demografinius iššūkius, didinti gimstamumą, mažinti emigraciją, skatinti grįžtamąją emigraciją, gerinti vyresniojo amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. „Lietuvoje mažėja gyventojų. 2017 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 848 tūkst., per 25 metus Lietuva neteko 859 tūkst. gyventojų. Jeigu tendencijos nesikeis, 2030 m. Lietuvoje gyvens tik apie 2,4 mln. gyventojų“, – sakė L. Kukuraitis.
Antroji problema yra nepalankiai besikeičianti gyventojų amžiaus struktūra – mažėja vaikų ir daugėja vyresnio amžiaus asmenų. „2017 m. pradžioje šalyje gyveno 550,2 tūkst. vyresnio amžiaus asmenų, t. y. 19,3 proc. nuo bendro gyventojų skaičiaus. Dėl didelės migracijos ir mažo gimstamumo, neužtikrinama natūrali gyventojų kaita“, – tvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministras. Trečia svarbia problema ministras įvardijo mažą gimstančių vaikų skaičių. „Nuo 1990 iki 2010 m. per metus gimstančių vaikų Lietuvoje skaičius sumažėjo nuo 56 iki 30 tūkst.“
Pagrindinis strategijos tikslas – užtikrinti teigiamą gyventojų skaičiaus pokytį ir proporcingą gyventojų amžiaus struktūrą. Dokumente taip pat nustatomi trys tikslai, susiję su šeima, migracija ir vyresnio amžiaus asmenimis. Siekiant kurti šeimai palankią aplinką, planuojama sudaryti sąlygas šeimos nariams derinti profesinę veiklą ir šeimos pareigas, gerinti paslaugų šeimoms ir vaikams kokybę bei prieinamumą, sudaryti sąlygas lygioms vyrų ir moterų teisėms, pareigoms ir galimybėms viešojo gyvenimo srityje bei šeimoje užtikrinti, plėtoti finansines paskatas ir būsto pasirinkimo galimybes šeimoms, auginančioms vaikus, gerinti šeimos sveikatos būklę, didinant informuotumą šeimos sveikatos klausimais, mažinant sveikatai kylančias grėsmes, ugdyti šeimos narių gebėjimus spręsti psichologines ir socialines problemas.
Tarp svarbių strategijos tikslų – siekis suteikti galimybių vyresnio amžiaus asmenims integruotis į visuomenę. Siekiant šio tikslo, ketinama užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą socialiniame ir politiniame gyvenime, darbo rinkoje ir finansinį jų saugumą, užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybes, pagerinti vyresnio amžiaus asmenų sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą siekiant mažinti jų sergamumą ir mirtingumą nuo pagrindinių neinfekcinių ligų bei dėl išorinių priežasčių, stiprinti kartų santykius ir plėtoti savanorišką vyresnio amžiaus asmenų veiklą.
Užtikrinant valstybės poreikius atitinkantį migracijos srautų valdymą, numatoma skatinti grįžtamąją migraciją ir proporcingą valstybės interesus atitinkantį užsienio šalių piliečių atvykimą, įgyvendinant pritraukimo, priėmimo, integracijos ir ryšio palaikymo politiką, taip pat stiprinti ekonominę Lietuvos gyventojų gerovę, socialinį Lietuvos gyventojų saugumą, psichologinę (emocinę) Lietuvos gyventojų gerovę, Lietuvos gyventojų susietumą su šalimi ir gyvenamąja aplinka, vykdyti veiksmingą diasporos politiką.
Svarstomas siūlymas gyventojams leisti kreiptis į Konstitucinį Teismą. Seimas pradėjo svarstyti Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio pristatytas Konstitucijos pataisas, kuriomis siekiama įteisinti individualų konstitucinį skundą ir sudaryti galimybę kiekvienam asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Teikiamu projektu siūloma nustatyti, kad kiekvienas asmuo turėtų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves. Šio kreipimosi sąlyga – asmuo turėtų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis. Šios teisės įgyvendinimo terminai ir kitos sąlygos būtų nustatytos Konstitucinio Teismo įstatyme.