Šiandien dronai atneša džiaugsmo ne tik panoraminių nuotraukų gerbėjams. Lietuvoje kasmet populiarėja nauja sporto šaka – dronų varžybos, o bepiločių skraidyklių valdymas pasaulyje sparčiai skinasi kelią į profesionalaus sporto pasaulį.Dronų entuziastus vienijančios organizacijos įsitikinusios, kad tai – ateities sporto šaka. Šiemet Lietuvos dronų sporto mėgėjai skaičiuoja – vien per artimiausius keletą mėnesių Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje vyks penkerios tarptautinės varžybos, sutrauksiančios dalyvius iš įvairių šalių. „Manau, šios sporto šakos laukia šviesi ateitis“, – prognozuoja bepiločių skraidyklių entuziastas, Kauno technologijos universiteto studentas Arminas Volskis.
Sportui – kitokie modeliai
Skirtingai nuo įprastų dronų, sportiniai įrenginiai neturi papildomų priedų. Nėra automatinių aukščio ir krypties palaikymo, grįžimo sistemų, todėl pilotas privalo kontroliuoti savo skraidyklę. Korpusas – minimalus, naudojama kuo lengvesnė ir paprastesnė anglies pluošto konstrukcija. Visa tai daroma tam, kad skraidyklė būtų kiek įmanoma lengvesnė ir manevringesnė. Daugumos standartinių lenktynių dronų svoris vyrauja apie 500 g, o bendra variklių sukuriama trauka gali viršyti ir 6 kg. Tai leidžia pasiekti net 1:12 masės ir traukos santykį.
Prizinis fondas – milijonas dolerių
Dronų varžybų pradžia neoficialiai laikomi 2014 metai. Pirmąkart dronų lenktynės buvo surengtos Australijoje. Netrukus varžybos išpopuliarėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose.
A. Volskis išskiria ir praėjusiais metais pirmąsias Lietuvoje surengtas tarptautines dronų lenktynių asociacijos pripažintas varžybas, kuriose dalyvavo pilotai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos. Užsienio šalyse dronų varžybos sutraukia minias ne tik dalyvių, bet ir žiūrovų. Daugiau kaip prieš metus vykusiame Paryžiaus dronų festivalyje virš Eliziejaus laukų nardančias bepilotes skraidykles stebėjo daugiau kaip 150 tūkst. žiūrovų.
Pasaulinių varžybų organizatoriai vilioja ir fantastiškais prizais – didžiausio atgarsio sulaukė „World Drone Prix“ varžybos, vykstančios Dubajuje, kur prizinis fondas siekia net milijoną dolerių. Pasak A. Volskio, kitos organizacijos – pasaulinė IDRA, MultiGP (JAV) ir FAI (Europa, Azija) yra labiau orientuotos į dalyvių interesus: „Visos organizacijos – nuo mažiausios iki didžiausios – vieningai sutaria, kad tai – ateities sporto šaka.“
Pirmasis startas Gdynėje
Studentas kartu su kolegomis Arvydu Tomkumi ir Mantu Žitkumi iš KTU Mechanikos ir inžinerijos fakulteto subūrė pirmąją Lietuvoje universitetinę komandą „DrON“, kuri jau startavo gegužės 19–20 d. vykusiame dronų festivalyje Lenkijoje. Pasaulinės oro sporto federacijos pripažintose varžybose Gdynėje Lietuvos garbę gynė vienintelė šalyje akademinė – Kauno technologijos universiteto komanda. Gdynės dronų festivalyje KTU studentai susirungė su 60 atstovų iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Italijos ir Rusijos.
Startą vertina santūriai
Dar prieš varžybas dronus pilotuojantys vaikinai juokavo, kad, vien tik pažvelgus į dalyvių sąrašą, apima stresas, tačiau išvyko nusiteikę pozityviai. Lietuviams pavyko pakilti iki trečiojo dešimtuko: A. Volskis užėmė 23 vietą, M. Žitkus – 24, o A. Tomkus varžybas baigė 40 pozicijoje. „Labai trūko laiko treniruotėms, pagal šių varžybų formatą per dvi dienas skridome tik 5 kartus, todėl nepakankamai gerai susipažinome su trasa“, – įspūdžiais dalijosi KTU studentas A. Tomkus.
Komandos teigimu, kaimyninėje šalyje dronų varžybos – labai populiarios, susiformavusi gausi dronų sporto entuziastų bendruomenė, todėl nenuostabu, kad Lenkijos sportininkai užima prizines vietas, kai kurie jų – svarbių tarptautinių čempionatų nugalėtojai. Pergalę Gdynėje išplėšė žinomas dronų varžybų meistras Maciejus Poschwaldas, už nugaros palikęs Tomą Petersoną (Latvija) ir Marciną Malinskį (Lenkija).
Komandą parėmė universitetas
Pasak komandos narių, idėja apie universiteto dronų lenktynių komandą studentų galvose sukosi jau seniai. Dar metų pradžioje idėją suburti pirmąją universitetinę komandą Lietuvoje palaikė KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto vadovybė. Šio fakulteto dekano Andriaus Vilkausko teigimu, dronų lenktynės yra puikus būdas įvairių studijų programų studentams pademonstruoti inžinerinį kūrybiškumą ir išreikšti save. „Kaip ir kiekviename sporte, čia dalyvius į priekį veda vidinė motyvacija. Tai vienas pagrindinių dalykų mokslo pasaulyje, todėl į varžybas žvelgiu kaip į tam tikrą jaunųjų mokslininkų kalvę, kur išugdomas pažinimo džiaugsmas“, – sako dekanas.
Pagal taikymo sritį dronai priskiriami aviacijos, transporto sektoriams, yra susiję su gynybos technologijomis. „Tai multidisciplininis dalykas, labiausiai siejasi su mechatronika ir informacinėmis ryšių technologijomis“, – paaiškina A. Vilkauskas. Dronuose įmontuoti įrenginiai turi glaudų ryšį su robotika, sensorika (jutikliais), elektronika, informatika ir precizine mechanika, juose taikomos vaizdų atpažinimo ir dirbtinio intelekto technologijos. Dronams pagaminti reikia išmanyti metalo, plastiko ir kompozitinių medžiagų apdirbimo technologijas. „Todėl reikalingos daugiakryptės žinios ir kompetencijos“, – pabrėžia pašnekovas.
Plėtojama bepilotė aviacija
KTU universitete sąsajų su dronų technologijomis turi Aviacijos inžinerijos, Mechatronikos, Mechanikos inžinerijos, Elektronikos inžinerijos, Programų sistemų, Informatikos inžinerijos, Automatikos ir valdymo, Gamybos inžinerijos ir kitos programos. A. Vilkauskas įsitikinęs, kad dronų lenktynės yra vienas iš būdų sudominti jaunus žmones bepilote aviacija, transportu ir autonominėmis robotinėmis sistemomis.
Universitete plėtojamos su aviacijos inžinerija ir aviacijos technine priežiūra susijusios sritys A. Vilkauskas įžvelgia tolesnes ateities tendencijas: „Kuo toliau, tuo labiau bepiločių orlaivių valdymo sritis yra reglamentuota, jiems valdyti reikės specialių licencijų, taigi logiškas žingsnis būtų būsimiems profesionalams suteikti ir bepiločių transporto priemonių, kūrimo, gamybos bei valdymo kompetencijas.“
