Aviacijos inžinierių ir orlaivių techninio aptarnavimo specialistų trūkumas – didėjanti problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, todėl licencijuoti aviacijos inžinieriai ir specialistai turi puikias perspektyvas siekti tarptautinės karjeros. Kauno technologijos universitetas, Kauno technikos kolegija ir Kauno technikos profesinio mokymo centras pasirašė ketinimų protokolą, siekdami įkurti Kauno regiono aviacijos specialistų rengimo klasterį.
Pagrindinis tikslas – konsoliduoti pastangas, rengiant specialistus aviacijos sektoriui, ir pritraukti investuotojus bei išlaikyti jau veikiančias įmones Kauno regione. Stipriam aviacijos pramonės klasterio plėtojimui reikšmingą įtaką turi licencijuoti aviacijos techninės priežiūros specialistai. Jiems rengti reikalinga Europos aviacijos saugos agentūros (angl. European Aviation Safety Agency, EASA) reglamento reikalavimus atitinkanti techninės priežiūros mokymo organizacija, kuri glaudžiai bendradarbiautų su regione veikiančiomis konkurencingomis techninės priežiūros institucijomis.
Šiuo metu Lietuvoje nėra EASA reikalavimus atitinkančios mokymo organizacijos. Šiuo ketinimų protokolu KTU, KTK ir KTPMC planuoja tokią mokymo instituciją įkurti ir užtikrinti, kad sutelkti ištekliai būtų naudojami partnerių studijų ir mokymo kokybei gerinti, studentų, moksleivių ir klausytojų poreikiams tenkinti. „Aviacijos sektoriui labai svarbūs licencijuoti specialistai, nes dirbantieji šioje srityje privalo būti aukštos kvalifikacijos ir suprasti savo darbo atsakomybę bei pasekmes. Šių specialistų rengimo procesas labai griežtai reglamentuotas ir nėra paprasta jį užtikrinti. Šiandien ketinimų protokolą pasirašiusios organizacijos supranta, kad tikslinga vienyti pajėgas ir rengti aukščiausios kvalifikacijos aviacijos srities specialistus darbo rinkai“, – sako KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas.
Verslui – palanki aplinka, absolventams – perspektyvos
Pasak VšĮ „Investuok Lietuvoje“ investicijų plėtros direktoriaus Gedimino Koryznos, aviacijos specialistų rengimo klasteris leis efektyviai išnaudoti trijų švietimo institucijų kompetencijas rengiant EASA reikalavimus atitinkančius specialistus. Neabejojama, kad šis žingsnis yra būtinas, siekiant regione ir Lietuvoje kurti išskirtinę aviacijos verslo aplinką bei aukštą pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas. Ketinimų protokolą pasirašę partneriai siekia ne tik sutelkti išteklius – plėtoti klasterizuotą aviacijos specialistų rengimo praktinio mokymo centrą, bet ir pritraukti investuotojus į Kauno regioną bei sudaryti palankias sąlygas čia jau dirbančioms įmonėms.
Andrius Vilkauskas
„Ėmėmės iniciatyvos į vieną klasterį suburti tris skirtingo lygmens švietimo institucijas: universitetą, kolegiją ir profesinio rengimo centrą. Glaudžiau bendradarbiaudami, įveiklindami ir stiprindami technologinę bazę, tyrimų infrastruktūrą, skatindami intensyvesnius patirties, žinių mainus, siekiame Kaune sukurti aviacijos sektoriaus kompetencijų židinį, aplink kurį telktųsi verslas, įtraukiantis į regioną ir šalį naujus investuotojus.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad tikrai nepakaks tik vienos pusės iniciatyvumo, o sėkmingų rezultatų pasiekti pavyks tik tuomet, kai visos grandys – mokslas, verslas ir valdžios institucijos – dirbs kartu“, – pabrėžia KTU laikinoji rektorė Jurgita Šiugždinienė.
Padės pritraukti investuotojus
Partnerystės nauda įsitikinęs ir KTK direktorius Nerijus Varnas: „Labai smagu, kad ši idėja gimė ir yra plėtojama Kaune, švietimo įstaigos jungia pajėgas ir rodo pavyzdį, kalbasi su verslu, įmonėmis, kurios investuoja ir dirba Kauno regione. Neabejoju, kad klasteris, kurį planuojame įkurti, kurs didelę pridėtinę vertę tiek mūsų atstovaujamoms mokslo institucijoms, tiek įmonėms, vystančioms savo veiklą, taip pat regionui, siekiant pritraukti investuotojus aviacijos srityje.“
Pasak KTPMC direktoriaus Pauliaus Čepo, partneriai yra pasiryžę kurti palankią profesinio rengimo, studijų, verslo ir pramonės aplinką: „Kaunas apdovanotas unikaliomis sąlygomis aviacijos sektoriaus vystymui. Turime oro uostą, Laisvąją ekonominę zoną, mokslo institucijas, daug kitų resursų, kurie gali užtikrinti sėkmingą šio sektoriaus paslaugų paketo vystymą – ne tik orlaivių remontą bei aptarnavimą, bet ir inovacijas, mokslo ir verslo sinergiją.“