Prašoma įvertinti Ž. K. Junkerio sprendimą pagerbti Karlo Markso atminimą. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Europos Parlamento Europos liaudies partijos frakcijos pirmininką Manfredą Vėberį (Manfred Weber), prašydami politiškai įvertinti šios partijos deleguoto Europos Komisijos (EK) pirmininko Žano Klodo Junkerio (Jean-Claude Juncker) veiksmus, kuriais šis pagerbė Karlo Markso atminimą. Gegužės 5 d. EK pirmininkas Ž. K. Junkeris dalyvavo K. Markso 200 metų gimimo metinių minėjime Tryro mieste, Vokietijoje. Jis teigė, kad „Karlas Marksas buvo filosofas, mąstęs į ateitį, žvelgęs kūrybiškai. Šiandien jis kaltinamas dėl dalykų, už kuriuos neatsakingas ir kurių nepaskatino, nes daug jo parašytų dalykų perrašyti į priešingus“.
A. Ažubalis įsitikinęs, kad Ž. K. Junkerio kalboje išsakyta mintis, jog per 100 milijonų žmonių išžudę komunistiniai režimai nebuvo K. Markso atsakomybė, o rėmėsi iškraipytomis filosofo idėjomis, yra neteisinga. K. Marksas atvirai skatino vykdyti ginkluotą revoliuciją, įvesti proletariato diktatūrą, išnaikinti „reakcionierių“ klases. Būtent šių idėjų įkvėpti pradėjo veikti baisiausi XX a. tironai: V. Leninas, J. Stalinas, M. Zedongas, P. Potas, F. Kastro. Šie diktatoriai atvirai garbino K. Marksą, aktyviai studijavo jo idėjas ir įgyvendino jas, todėl negalima atskirti marksizmo ideologijos nuo komunistinių režimų nusikaltimų. „K. Markso teorijos darė įtaką XX a. diktatoriams, kurie ne iškraipė, o realizavo aiškiai parašytas teoretiko idėjas. Visur, kur marksizmas buvo įgyvendinamas, jį sekė skurdas, genocidas, žmogaus orumo išniekinimas ir visapusiškas visuomenės moralinis dekadansas. Šį terorą patyrė ir didelė dalis ES valstybių, todėl EK pirmininko, kaip visai bendrijai atstovaujančio pareigūno, elgesys yra nesuvokiamas ir netoleruotinas“, – teigė Seimo narys L. Kasčiūnas.
„Ž. K. Junkerio dalyvavimas K. Markso metinėse negali būti matomas kaip pavienis epizodas, nes tai yra tik vienas iš daugelio netinkamo komunizmo nusikaltimų įvertinimo ES pavyzdžių. Šiuo metu Europoje vis dar yra įsitvirtinęs ydingas įprotis skirtingai vertinti nacizmo ir komunizmo vykdytą terorą: nacistinės Vokietijos nusikaltimai yra visuotinai pasmerkti ir apie šiuos įvykius bei jų aukas yra aktyviai šviečiama visuomenė, o komunistinių diktatūrų nusikaltimai vis dar nėra deramai įvertinti. Toks požiūris ne tik yra istoriškai klaidingas, bet ir skatina susiskaldymą dabartinėje ES“, – komentavo Seimo nariai. Jie klausia, ar Ž. K. Junkerio pozicija komunizmo atžvilgiu atitinka ELP vertybinius principus.
Gegužės 3-iosios deklaracija. Lietuvos Respublikos Seimas kviečia Gegužės 3-iosios Konstitucijos kūrėjų įpėdinius padaryti viską, kad visos valstybės, įsikūrusios buvusiose Abiejų Tautų Respublikos žemėse, turėtų galimybę tapti laisvos ir vieningos Europos dalimi. Deklaracijoje pabrėžiama, kad Ukrainos siekis apsiginti nuo agresoriaus, atgauti okupuotas žemes ir sukurti saugią, klestinčią ir europietišką valstybę, suartėjančią su NATO ir Europos Sąjunga, yra ir strateginis Lietuvos siekis. Lietuva kviečia Lenkiją ir Ukrainą, visoms kartu, imtis bendrų žygių ir padaryti viską, kad tai taptų ir visų mūsų partnerių Vakaruose svarbiausiu siekiu.
Dokumente pažymima, kad 1791 m. gegužės 3-iosios Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija buvo pirmoji šiuolaikinė Konstitucija Europos žemyne ir antroji – visame pasaulyje, ji apibrėžė modernią valdžios institucijų sąrangą ir pabrėžė teisinės valstybės bei žmogaus teisių konstitucinių vertybių svarbą. Konstitucinė Abiejų Tautų Respublikos struktūra, kaip suverenių valstybių sąjunga, buvo užbaigta svarbiu 1791 m. spalio 20 d. Abiejų Tautų tarpusavio Įsipareigojimo įstatymu.
Seimas gegužės 3 d. kartu su Lenkijos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados atstovais iškilmingai paminėjo 1791-ųjų pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje metines.
Seimo Pirmininko Jono Staugaičio 150-osios gimimo metinės. Gegužės 15–16 d. Seime vyko renginiai, skirti varpininko, gydytojo, Seimo Pirmininko Jono Staugaičio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Seime klostosi tradicija Steigiamojo Seimo susirinkimo dieną – gegužės 15-ąją – paminėti renginiais, įprasminančiais Lietuvos Seimo istoriją. Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas, kalbėdamas apie
J. Staugaičio gyvenimą, pabrėžė, kad jis priklausė žymiam suvalkiečių sąjūdžiui XIX a. antrojoje pusėje, kuris iš tikrųjų daug dirbo tautinio atgimimo sąjūdyje ir prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo. Pasak A. Gumuliausko, per savo gyvenimą Jonas Staugaitis daug jėgų skyrė leidybai, rašė straipsnius leidžiamiems leidiniams, juos redagavo. Politinė J. Staugaičio veikla nebuvo ilga. „Ji apėmė maždaug 15 metų, bet buvo labai ryški“, – sakė Seimo narys.
„1920–1921 m. Steigiamasis Seimas labai aktyviai reiškėsi ne tik formuojant Lietuvos užsienio politikos koncepciją, bet ir kartu su Užsienio reikalų ministerijos atstovais dalyvavo beveik visose derybose ir turėjo atstovus delegacijų sudėtyse. <…> Būtent J. Staugaitis vadovavo mūsų pirmosioms deryboms su Lenkija. Be to, 1921 m. kovo 31 d. jis vadovavo komisijai derybose su Latvija. J. Staugaitis, nuvykęs į Palangą, vietos gyventojams pranešė, kad Palanga ir jos apylinkės priklauso Lietuvos valstybei, ir buvo labai džiaugsmingai sutiktas vietos gyventojų“, – kalbėjo A. Gumuliauskas.
Prisiekė žemės ūkio ministras G. Surplys ir teisingumo ministras E. Jankevičius. Gegužės 15 d. Seimo posėdyje prisiekė naujasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys ir teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. Priesaikas priėmė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Vadovaudamasi Konstitucija ir atsižvelgdama į Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio teikimus, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskyrė
G. Surplį ir E Jankevičių į šias pareigas nuo gegužės 15 d. Septynioliktojoje Vyriausybėje naujuoju žemės ūkio ministru G. Surplys buvo paskirtas po to, kai iš šių pareigų atsistatydino Bronius Markauskas.
Giedrius Surplys yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Iki 2017 m. pradžios, kai tapo vidaus reikalų viceministru, yra dirbęs Prezidento kanceliarijoje konsultantu, užsienio reikalų ministro patarėju, Lietuvos karo akademijos dėstytoju, 11 metų dirbo vyresniuoju komunikacijos vadovu viešojoje įstaigoje „Jungtinis techninis sekretoriatas“.
Naujasis teisingumo ministras E. Jankevičius pakeis atsistatydinusią Mildą Vainiutę. E. Jankevičius 2011–2013 m. buvo Varėnos rajono meras, taip pat yra dirbęs sveikatos apsaugos ministro patarėju, Vilniaus miesto savivaldybės Turto departamento direktoriaus pavaduotoju. 2013–2016 m. ėjo vidaus reikalų viceministro pareigas. Nuo 2017 m. E. Jankevičius buvo Ministro Pirmininko S. Skvernelio patarėjas sporto, socialinės politikos, savivaldos ir regioninės politikos klausimais.
Lietuvos šimtmečio ąžuolas. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis kartu su praėjusių kadencijų Seimo pirmininkais prie Seimo pasodino ąžuoliuką, skirtą paminėti atkurtos Lietuvos šimtmetį. „Iki šiol Seimo pirmininkai neturėjo tradicijos susitikti. Viliuosi, kad nuo šiandien tai galės vykti dažniau. Šįkart kartu pasodinome simbolinį Lietuvos šimtmečio ąžuolą prie Seimo rūmų. Paaugęs jis matysis ir pro plenarinių Seimo posėdžių salės langus. Tikiuosi, kad jis bus vienybės bei bendro tikslo simbolis ir šiuose rūmuose dirbantiems, ir pro juos einantiems Lietuvos žmonėms“, – teigė Seimo Pirmininkas.
Lietuvos šimtmečio ąžuolo sodinimo ceremonijoje dalyvavo Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis ąir 1992–1996 m. bei 2004–2008 m. Seimo kadencijų Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas, 2000–2004 m. ir 2004–2008 m. Seimo kadencijų Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, 2004–2008 m. Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas, 2008–2012 m. Seimo pirmininkai Arūnas Valinskas ir Irena Degutienė bei 2012–2016 m. Seimo pirmininkai Vydas Gedvilas ir Loreta Graužinienė.
Lietuvos šimtmečio ąžuolas augs tarp atmintiniems įvykiams skirtų medelių skvere prie Seimo II rūmų ir Sausio 13-osios memorialo. Čia jau yra 2000 m. pasodintas ąžuolas, skirtas Pasaulio lietuvių bendruomenės X Seimui, 2013 m. pasodintas ąžuolas, skirtas Sąjūdžio 25-osioms metinėms, ir Baltijos vienybės medis, kuris buvo pasodintas 2014 m., minint Baltijos kelio 25-erių metų sukaktį.