Mokslo šaltinių publikacija. ŠVIETIMAS (Edukologijos sekcija). Chicago, 1997.
Prieš daugiau kaip 20 metų (1997 m. lapkričio 27-30 d.) Čikagoje, Jaunimo centre įvyko X Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas. Jame pirmą kartą suorganizuota Švietimo (edukologijos) sekcija.
Rengėjų šūkis buvo: “Pasaulio lietuvių talka – atkuriamai Lietuvos švietimo sistemai.” Tada dirbau JAV ir tapau šios sekcijos koordinatoriumi. Glaudžiai bendradarbiaujant su JAV Lietuvių bendruomenės Švietimo taryba mums pavyko sukviesti nemažą būrį JAV dirbančių intelektualų, kurie dalyvavo sekcijos darbe, skaitė pranešimus, aktyviai diskutavo su iš Lietuvos atvykusiais mokslininkais.
Visi pranešimai, artėjant simpoziumui, buvo sudėti į knygą “ŠVIETIMAS. 10-ojo simpoziumo darbai”, kuri buvo išplatinta, deja, vos 100 egzempliorių tiražu. Mums labai padėjo Klivlande gyvenanti lietuvių išeivijos atstovė Rūta Degutienė, turėjusi nedidelę leidyklą. Leidinį maketavo APPLE kursų talkininkai – dailininkas Algirdas Muliolis ir mokytoja Amanda Muliolienė.
Didelį simpoziumo dalyvių susidomėjimą sukėlė pranešimas, kurį parengė ir Lietuvoje žinoma lietuvių išeivijos bendruomenės veikėja Raimonda Mikatavage, labai populiarių, į daugelį kalbų išverstų knygų, skirtų imigrantams ir karo pabėgėliams, autorė, rengusi tiesiogines Baltimorės (JAV) televizijos laidas. Itin vertinga patirtimi pasidalino gabiųjų vaikų mokyklos direktorė Kašubaitė-Binder, APPLE organizatorė pedagogė Irena Giedraitienė-Gedris, šiuolaikinės literatūros tyrėja, ilgametė Akrono (JAV) universiteto profesorė Jolita Kavaliūnaitė, didelis būrys iš Lietuvos atvykusių mokslininkų, kurių dalies šiandien jau nebėra su mumis. Tai: prof. Juozas Vaitkevičius (buvęs Šiaulių pedagoginio instituto rektorius, o tuo metu – Pedagogikos mokslinio tyrimo instituto direktorius), akad. Vladas Rajeckas, specialiųjų poreikių turinčių asmenų ugdymo teorijos kūrėjas prof. Vytautas Karvelis. Tarp pranešėjų buvo pedagogės Marija Barkauskaitė ir Vilija Grincevičienė, psichologė prof. Danguolė Beresnevičienė ir dokt. Rita Virbalienė. Įvairius švietimo teorijos aspektus aptarė fizikas, tuometinis Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas prof. Kazimieras Pyragas, filosofas ir sociologas prof. Romualdas Grigas, dr. Algimantas Šventickas ir kt. Išeivijos pedagogo Domo Veličkos idėjas nagrinėjo doc. dr. Jonas Dautaras. Leidinio apimtis – 107 A4 formato puslapiai. Leidinys iliustruotas unikaliomis, istorinę vertę turinčiomis nuotraukomis, kurias su talkininkais atrinko išeivijos pedagogė Amanda Muliolienė.
Išeivijos ir Lietuvos pedagogų bendros veiklos būtinybę tvirtai rėmė Švietimo tarybos pirmininkė (neseniai iškeliavusi į amžinybę) Regina Kučienė, beveik du dešimtmečius dėsčiusi lituanistinėse mokyklos, o vėliau vadovavusi JAV lietuvių jaunimo švietimui, „Eglutės“ – vienintelio užsienyje leidžiamo žurnalo vaikams redaktorė ir žurnalo „Pasaulio lietuvis“ skyriaus „Švietimo gairės“ redaktorė.
Deja, vėlesniuose simpoziumuose šios sekcijos idėja nebuvo tęsiama. Leidinys buvo išdalintas simpoziumo dalyviams, tačiau dėl riboto tiražo Lietuvos skaitytojų jis nepasiekė. Jo nėra nei M. Mažvydo, nei LMA Vrublevskių bibliotekose bei kitose mokslo šaltinių saugyklose. X simpoziumo pranešėjų iškeltos idėjos yra aktualios ne tik istorikams, bet ir dabartinės švietimo raidos strategams ir naujausių strategijų įgyvendintojams. Štai kelios minėto leidinio autorių mintys:
Regina Kučienė: „Po Antrojo pasaulinio karo (į JAV) atvykusiems pedagogams rūpėjo auklėti augančią kartą tautiškai tvirtai mąstančiais žmonėmis. <…> Lietuviškos mokyklos pradėjo kurtis, kai dar nebuvo nei Lietuvių bendruomenės, nei Švietimo tarybos. <…> Lituanistinių mokyklų išlaikymui ir mokslo priemonių išleidimui nėra valstybinės paramos. Šis rūpestis buvo užkrautas tėvams.“
Marija Barkauskaitė: „Būtina kurti įvairialytę diferencijuotų ugdymo institucijų sistemą, kur būtų sudarytos sąlygos kiekvienam rinktis tinkamiausią, savo gabumus, polinkius, interesus, motyvus atliepiantį ugdymo kelią.“
Zenonas Bajoriūnas: „Tiesos apie Lietuvos žmonių dvasingumo būklę ir lygmenį nustatymas susijęs su mūsų visuomenės ir šeimos gyvenimu sovietmečio sąlygomis, dabartinės šeimos ir visos tautos orientacija į rinkos ekonomiką, kai vyksta spartus giluminis, totalinis vertybių perkainojimas.“
Rima Kašubaitė-Binder: „Kai šaltą 1993 metų gruodžio rytą suskambėjus telefonui išgirdau, kad skambina iš Taikos korpuso, iškart atsakiau, kad neturiu laiko savanoriauti. <…> Tačiau jiems reikėjo vadovėlio apie Lietuvą, skirto Pasaulio mokyklų programai.“ (Tokį vadovėlį kartu su vaizdajuoste ji paruošė 1994 metais)
Vilija Grincevičienė: „Kova už lietuvišką mokyklą tarsi paskelbė tautos pasipriešinimo ir galutinio apsisprendimo pradžią. Valstybingumo atkūrimas sužadino viltį, kad bus sugrąžintas pasitikėjimas Mokslu, Mokytoju ir Mokykla.“
Amanda Muliolienė: „Per pirmą mano tokią paskaitą Vilniuje aš aiškinau, o dalyviai užsirašinėjo ir dirbo, bet nė vieno klausimo negavau iš auditorijos. Maniau, kokie jie žavūs mokiniai, taip gerai klauso ir dirba, kad visai neatsilieka ir viską supranta. Pusvalandžiui praėjus, daviau kelis uždavinius ir pradėjau vaikščioti tarp dalyvių, norėdama pasižiūrėti, kaip visiems sekasi. Beveik visi buvo pasimetę, visi turėjo klausimų, bet nė vienas neišdrįso pirmas pakelti rankos. Tada aš pastebėjau, kad reikia pamokyti mokytojus, kaip būti mokiniu laisvame, demokratiškame krašte…“
Prof. dr. Jonas Jasaitis
Leidinio sudarytojas