Gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos Seime surengta apskritojo stalo diskusija „Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui – 150: varpininko, mediko, politiko kelias“.
Susirinkusius pasveikino LRS Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė. Pranešimus skaitė Lietuvos istorijos instituto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslo darbuotojai: dr. Rimantas Miknys, dr. Danutė Blažytė-Baužienė, dr. Danutė Stakeliūnaitė, dr. Asta Lignugarienė, dr. Tauras Mekas. Prisiminimais pasidalino giminaitė Laima Mockapetrienė, kuriai dar teko bendrauti su Jonu Staugaičiu vaikystėje, kai jai buvo 5–8 metai.
Vitražo galerijoje atidaryta paroda „Tarp medicinos ir politikos: Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui – 150“, kurią parengė Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius.
Visuomenės veikėjo, politiko, gydytojo Jono Staugaičio biografijos štrichai
Gimnazistas, studentas
Jonas Staugaitis gimė 1868 m. birželio 1 d. Omentiškių (Štratų) kaime, Vilkaviškio rajone. 1879–1887 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Mokinių tautiškumą skatino Tilžėje pradėta leisti „Aušra“, kuri buvo platinama Lietuvoje, ir lietuviai mokytojai. Iš dvidešimties šios gimnazijos abiturientų vienuolika baigė medicinos mokslus. 1887–1893 m. J. Staugaitis studijavo Varšuvos universiteto Medicinos fakultete. Pasirinkimą studijuoti ne Maskvos, o Varšuvos universitete nulėmė Marijampolės gimnazijos mokytojo Petro Kriaučiūno patarimas išjudinti Varšuvos universitete studijuojantį lietuvių jaunimą, suburti į draugiją.
Lietuvių studentų draugijoje Varšuvos universitete
Dar studijuodamas Varšuvoje, J. Staugaitis įsitraukė į lietuviškų organizacijų veiklą. Jau pirmaisiais studijų metais (1888 m. vasario pabaigoje) buvo įkurta Varšuvos lietuvių studentų draugija, kurią sudarė studentai medikai: Jonas Gaidys-Gaidamavičius, Juozas Kaukas, Vincas Kudirka, Jonas Seniūnas, Juozas Bagdonavičius-Bagdonas, (?) Morauskis, Baltrus Vabalas ir Jonas Staugaitis, taip pat du studentai teisininkai ir nestudijuojantis universitete Juozas Adomaitis-Šernas.
Negausi draugija gyvavo vos pora metų, bet per tą laiką nuveikė didelius darbus. Parengė įstatus, kurie turėjo sujungti visus lietuvius patriotus, gyvenančius ne tik Rusijoje, bet ir užsienyje, į vieną galingą organizaciją. 1889 m. Tilžėje pradėtas leisti periodinis mėnesinis laikraštis „Varpas“, skirtas inteligentijai, o 1890 m. – mėnesinis laikraštis „Ūkininkas“, skirtas besikuriantiems ūkininkams. Pirmieji redaktoriai – Vincas Kudirka ir Juozas Adomaitis-Šernas. Pirmieji „Varpo“ numeriai, išleisti be Maskvoje studijuojančių lietuvių paramos, buvo prirašyti tik Varšuvos studentų. J. Staugaitis aktyviai bendradarbiavo „Varpo“, „Ūkininko“, „Lietuvos ūkininko“ ir kituose laikraščiuose, juose paskelbė apie 20 straipsnių bitininkystės, agronomijos klausimais.
Varšuvos studentų lietuvių draugija gyvavo neilgai. Keli jos nariai, baigę mokslus, išvyko. Iš dvylikos narių liko keturi. Veiklumu ypač pasižymėjo J. Staugaitis. Apie jį būrėsi ne tik studentai, iš jo Varšuvos lietuviai gaudavo paskaityti „Varpą“. Šio laikraščio redakcijai persikėlus į Tilžę, jo ekspedicija dar trejus metus buvo Varšuvoje ir tą darbą atliko J. Staugaitis.
1891–1892 m. J. Staugaitis, gamtininko Erazmo Majevskio pakviestas, sutiko bendradarbiauti jo leidžiamo botanikos ir zoologijos vardų žodyno sudarymo darbuose. Apsiėmęs parengti žodynui lietuviškus vardus, jis surinko medžiagą iš visų lietuviškų žodynų (Frydriko Kuršaičio, Georgo Neselmano, Kristijono Milkaus, (?) Hageno), Adalberto Bezzenbergerio leidinių, Lauryno Ivinskio kalendorių, „Aušros“ ir kitų šaltinių, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Petro Matulaičio ir kitų asmenų.
Surinkta medžiaga abėcėlės seka buvo suskirstyta į atskirus botanikos ir zoologijos žodynėlius. Dr. Vincas Tercijonas rašė, kad botanikos terminų žodynėlį prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo apsiėmęs rengti dr. Kazys Grinius, kuris, autoriui sutinkant, šį žodynėlį perdavė Lietuviškų botanikos terminų žodyno leidimo komisijai. Zoologijos terminai suskirstyti į dvi dalis. Pirmoji dalis, kurią sudaro gyvulių, paukščių ir žuvų vardai, dingo vokiečių okupacijos metais. Antroji dalis (vabzdžiai) išliko, nors gerokai sutrumpėjusi. Tačiau E. Majevskio žodyno, kuriame panaudota J. Staugaičio surinkta medžiaga, Kaune niekas neturi ir neaišku, kur jį būtų galima gauti (Medicina. 1929, Nr. 11).
J. Staugaičiui studijuojant, kasmet vasarą buvo rengiami lietuvių veikėjų suvažiavimai. Pirmasis įvyko 1888 m. per Petrines Marijampolėje. Šiuose suvažiavimuose dalyvaudavo studentų organizacijų atstovai, „Varpo“ ir „Ūkininko“ redaktorius J. Adomaitis-Šernas, veiklesni inteligentai, kunigai, ūkininkai. Visuose šiuose suvažiavimuose teko dalyvauti ir J. Staugaičiui. Baigęs mokslus, ketino grįžti į Lietuvą, pasirinkti laisvai praktikuojančio gydytojo profesiją. Dar pusei metų pasiliko tobulintis Varšuvos kūdikėlio Jėzaus ligoninės Vidaus ligų skyriuje, kad geriau pasiruoštų atsakingam gydytojo darbui Lietuvoje. (Pabaiga – kitame numeryje)
Janina Valančiūtė
