Seimas baigė pavasario sesiją. Birželio 30 d. Seimas baigė kovo 10 d. prasidėjusią eilinę Seimo IV (pavasario) sesiją. Jos metu parlamentas surengė daugiau kaip 60 plenarinių posėdžių. Tarp svarbiausių Seimo pavasario sesijos darbų – patvirtintos mokesčių, pensijų kaupimo, sveikatos apsaugos sistemos, inovacijų ir technologijų reformos.
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis paskutiniame pavasario sesijos posėdyje pažymėjo, kad Lietuvos žmonėms reikalingi pokyčiai pradėti ir bus įgyvendinti: didinamos pensijos ir atlyginimai, mažinami mokesčiai, atliekamos struktūrinės reformos švietimo, sveikatos priežiūroje ir valstybės tarnyboje. Didelis žingsnis žengtas nacionalinės energetinės nepriklausomybės link: atnaujinta energetikos strategija, kurioje numatomi pagrindiniai valstybės energetikos sektoriaus politikos tikslai ir kryptys. Be to, pasak jo, surengtos diskusijos aktualiomis temomis buvo šios sesijos išskirtinumas.
Pavasario sesijoje Seimas patvirtino valstybės tarnybos pertvarką, šeimos kortelės sistemą, įvirtino paramą jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą, ratifikavo susitarimą dėl Lietuvos narystės EBPO, priėmė kitus aktualius sprendimus. Sesijos metu buvo išklausytas Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas, Vyriausybės metinė veiklos ataskaita.
Pasaulio lietuvių bendruomenė rinkosi į XVI Seimą. Liepos 9–11 d. Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) nariai iš 35 šalių rinkosi į XVI Seimą Vilniuje. Renginys vyko Seimo rūmuose. Pasak organizatorių, PLB XVI Seimas svarsto svarbius dabarties klausimus, nustato gaires ateities tikslams ir tiesia tiltus, jungiančius Lietuvą.
„Pirmasis PLB Seimas vyko prieš 60 metų. Šio jubiliejinio Seimo metu turėtume susitarti dėl PLB ateities gairių, nes pirminiai tikslai, numatyti PLB pamatiniuose dokumentuose, jau pasiekti: Lietuva nepriklausoma, sėkmingai integravosi į Europos ir transatlantines stru
Posaškovos nuotr.
ktūras, patikimai saugoma NATO. Tačiau tai nereiškia, kad viskas padaryta ir mes galime sudėti rankas. Tautiečiai, išsibarstę po pasaulį, Lietuva susiduria su demografinėmis problemomis, todėl PLB privalo nukreipti savo veiklas į naujų sprendimų paieškas. Reikia juos identifikuoti, klasifikuoti ir rasti kelių jiems spręsti. Bene svarbiausias darbas, kuris laukia mūsų artimiausioje ateityje, yra referendumas dėl pilietybės išlaikymo ir būsimi 2019 Pasaulio lietuvių metai. Siekiame burti ir stiprinti lietuvių bendruomenes pasaulyje“, – sako PLB pirmininkė Dalia Henke.
PLB Seimas yra aukščiausias PLB valdymo organas, į kurį tradiciškai kraštų rinkti atstovai renkasi kas 3 metus. PLB Seimo posėdžių metu renkama naujas PLB pirmininkas ir valdyba, tobulinami PLB veiklą grindžiantys dokumentai ir priimamos PLB ateities veiklas apibrėžiančios rezoliucijos.
Seimas 2019-uosius paskelbė Laikinosios sostinės atminimo metais. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad kitais metais sukanka 100 metų, kai 1919 m. sausio 2 d. iš okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji Vyriausybė ir Kaunas de facto tapo Lietuvos valstybės institucijų darbo vieta, todėl iki šiol yra simboliškai vadinamas „Laikinąja sostine“, nusprendė 2019-uosius paskelbti Laikinosios sostinės atminimo metais. Nutarime akcentuojamas labai svarbus Kauno miesto indėlis 1919–1939 m. Lietuvos istorijos laikotarpiui, kai Kaunas, tapęs ir svarbiausiu Lietuvos miestu, kuriame susirinko Steigiamasis Seimas, buvo Lietuvos valstybės išlikimo garantu.
„Kauno miestas du dešimtmečius nepriekaištingai atliko Lietuvos valstybės įtvirtinimo diplomatines funkcijas, be to, jame formavosi moderniosios lietuvių istorijos, kalbos, kultūros, mokslo, paveldo tradicijos ir stiprėjo tautinės tapatybės identitetas, susiformavo Europoje jau pripažintos modernizmo architektūros tendencijos, kurių neabejotina įtaka išlieka ir šiuolaikinei Lietuvos architektūrai bei kultūrai“, – pabrėžiama dokumente.
2019-ieji paskelbti Jono Žemaičio-Vytauto metais. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad kitais metais sukanka 110 metų, kai gimė su sovietų okupacija kovojęs Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininkas generolas Jonas Žemaitis-Vytautas, ir 70 metų nuo 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Deklaracijos pasirašymo, nusprendė paskelbti 2019-uosius Jono Žemaičio-Vytauto metais. Dokumente pabrėžiamas Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo – partizaninio karo svarba kovojant su sovietų okupacija, taip pat Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos, kaip konstitucinės reikšmės dokumento, užtikrinančio Lietuvos valstybės tęstinumą, ir Jono Žemaičio-Vytauto kaip tuomečio Lietuvos valstybės vadovo, vaidmens svarba.
Seimas pritarė Tautos namų idėjai. Seimas, pabrėždamas Lietuvos kultūrinių ir istorinių tradicijų tęstinumo svarbą Lietuvos visuomenės kultūrinei ir pilietinei raidai, pažymėdamas, kad su istorine Tautos namų idėja yra susiję Lietuvos naujojo valstybingumo ir lietuvių moderniosios kultūros kūrėjai, įvertindamas tai, kad Vilniuje, ant Pamėnkalnio (Tauro kalno), esantis žemės sklypas, kuris už 1911–1913 m. suaukotas lėšas buvo įsigytas statyti Tautos namams, yra laikytinas visos Tautos nuosavybe ir Lietuvos naujųjų laikų istorijos relikvija, pritarė kultūros ministro ir Vilniaus miesto savivaldybės mero ketinimų protokolui dėl Nacionalinės koncertų salės paslaugų infrastruktūros sukūrimo Vilniuje ir jos įgyvendinimo plano 2017–2022 m.
Nutarimu Vyriausybei ir Vilniaus miesto savivaldybei pasiūlyta: 1) rengiant Tautos namų – Nacionalinės koncertų salės su priklausiniais investicijų projektą, atsižvelgti į prioritetinę šio projekto paskirtį – visuomenės kultūrinių, edukacinių, pažintinių poreikių tenkinimas, numatant tolesnio šių funkcijų išplėtimo perspektyvą; 2) įvertinant istorinės Tautos namų idėjos visuomeninę ir pilietinę reikšmę, suteikti būsimai Nacionalinei koncertų salei greta funkcinio pavadinimo simbolinį Tautos namų pavadinimą, o pagrindinėms erdvėms – M. K. Čiurlionio ir J. Basanavičiaus vardus; 3) numatyti 2019 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte lėšas Nacionalinės koncertų salės – Tautos namų projekto parengimo ir įgyvendinimo programos pradiniam etapui.
Priimtas Technologijų ir inovacijų įstatymas. Seimas priėmė Technologijų ir inovacijų įstatymą bei Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, kuriais įtvirtinama technologijų ir inovacijų sistemos sandara, technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos, technologijų ir inovacijų veiklą vykdantys subjektai, technologijų ir inovacijų veiklos finansavimas ir skatinimas.
Priimtomis nuostatomis siekiama sukurti darnią teisinę aplinką, įstatymu nustatančią pagrindines mokslo, technologijų ir inovacijų viešojo valdymo sritis. Šiuo metu eksperimentinė plėtra, kaip technologijų srities veikla, buvo reglamentuojama Mokslo ir studijų įstatymu, kurio paskirtis – reguliuoti ne technologijų sritį, o mokslą ir studijas. Todėl iki šiol inovacijos versle ir viešajame sektoriuje yra skatinamos remiantis Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis, kurios yra skirtos mokslo ir studijų sistemos valstybiniam reguliavimui ir finansavimui.
Seimas pritarė siūlymui įkurti Vyriausybės komisiją – Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybą, kuriai pirmininkaus Ministras Pirmininkas. Taip siekiama darnesnio horizontalaus mokslo technologijų, inovacijų viešojo reguliavimo srities politikos koordinavimo ir strateginio valdymo. Į šią tarybą bus įtraukti mokslo ir verslo atstovai, kad ji būtų labiau nepriklausoma ir ekspertinė.
Pagal naujas nuostatas, Ūkio ministerija perims eksperimentinės plėtros reguliavimą ir bus atsakinga už naujo produkto veiklų skatinimą nuo idėjos iki to produkto pateikimo rinkai. Ūkio ministerijos kompetencijai bus priskirtas valstybės politikos formavimas technologijų ir inovacijų srityje. Technologijų ir inovacijų srities politikai įgyvendinti bus įkurta Inovacijų agentūra. Priimtais teisės aktais taip pat nutarta sudaryti prielaidas įkurti valstybinį inovacijų skatinimo fondą, kuris teiktų neatlygintiną arba grąžintiną paramą inovatyviam verslui, ypač besikuriančioms ir jaunoms įmonėms.
Ūkio ministerijai ir Švietimo ir mokslo ministerijai nuspręsta pavesti parengti ilgalaikę mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros strategiją, kurią Vyriausybės teikimu tvirtintų Seimas.
Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 m. gairės. Seimas priėmė nutarimą „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“, kuriuo patvirtino pagrindinius artimiausių 5 metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principus, tikslus, uždavinius bei jų sprendimo būdus ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus.
Dokumente akcentuojama, kad valstybinės kalbos politika turi tenkinti visuomenės, įskaitant ir užsienyje gyvenančius tautiečius, socialinės, nacionalinės ir kultūrinės vienybės poreikį. „Valstybinės kalbos politika turi derėti su Europos Sąjungos kalbų politika, skatinančia išlaikyti daugiakultūrės Europos kalbų įvairovę, laikomą viena didžiausių Europos vertybių. Siekiant užtikrinti esamų ir būsimų kitakalbių bendruomenių integraciją į Lietuvos visuomenę, būtina joms garantuoti ne tik valstybinės kalbos mokymą, bet ir jų teisę išsaugoti savo kultūras ir kalbas“, – rašoma gairėse.
Valstybinės kalbos politikos įgyvendinimo pagrindas – kalbos planavimas, apimantis šias sritis: kalbos statusą, prestižą, sandarą (sistemą ir vartoseną) ir mokymą. Svarbiausias valstybinės kalbos politikos tikslas – užtikrinti valstybinės kalbos tvarumą bei funkcionavimą visose viešojo gyvenimo srityse ir plėtoti jos raiškos galimybes. Šio tikslo bus siekiama palaikant lietuvių kalbos, kaip valstybinės, statusą ir nustatant jos santykius su kitomis kalbomis, stiprinant valstybinės kalbos viešojo vartojimo teisinius pagrindus, jo stebėseną ir priežiūrą, gausinant kalbos išteklius ir garantuojant jų prieinamumą visuomenei, sudarant galimybę jos mokytis tiek Lietuvos piliečiams, tiek išeivijai ir užsienio valstybių piliečiams, stiprinant valstybinės kalbos prestižą, skatinant visuomenę rūpintis kalbos kokybe.
Profesinėms sąjungoms – vienas procentas gyventojų pajamų mokesčio. Seimas po svarstymo pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio pataisoms, kuriomis siūloma atskira eilute įtvirtinti gyventojų pajamų mokesčio skyrimą profesinėms sąjungoms.
„Šiuo įstatymu siūlome stiprinti profesinių sąjungų veiklą, sukurti prielaidas, kad didėtų visuomenės įsitraukimas ir žmonių derybinė galia. Siūlome, kad kiekvienas Lietuvoje dirbantis žmogus galėtų prisidėti prie profesinių sąjungų veiklos stiprinimo skirdamas vieną proc. savo pajamų mokesčio. Siūlome nepriešinti nei partijų, nei to įprasto dviejų proc., kurį galima skirti nevyriausybinėms organizacijoms, darželiams, mokykloms, ir atskirai numatyti, kad vieną proc. galėtume skirti profesinių sąjungų veiklai“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.
Pasak komiteto vadovo, pritarimas projektui būtų paskatinimas naujos kartos profesinių sąjungų atsiradimui, veiksmingam darbuotojų atstovavimui, parama šiuo metu efektyviai veikiančioms profesinėms sąjungoms.