Konferenciją, kuri įvyko birželio 7 d. KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete, organizavo Lietuvos taikomųjų mokslų akademija (LTMA) ir KTU klubas „Emeritus“. Ją atidarė LTMA prezidentas prof. dr. Rimantas Didžiokas ir klubo „Emeritus“ prezidentas prof. Romanas Vladas Krivickas.
Pirmieji pranešimai, dalyvių pasisakymai ir prisiminimai buvo skirti LTMA įkūrėjo akademiko, profesoriaus habil. dr. Viliaus Židonio atminimui. Išsamų pranešimą „Gražiais darbais vainikuotas gyvenimas“ parengė dabartinis LTMA prezidentas, Klaipėdos universiteto profesorius R. Didžiokas. Buvo prisiminta visa Židonių šeima, jos vaikų Sibiro tremtyje palaidota jaunystė, V. Židonio studijos Tomsko geležinkeliečių institute ir Kauno politechnikos institute, apgintos disertacijos, labai intensyvi ir produktyvi mokslinė veikla, darbas Kauno automatizacijos priemonių gamykloje bei Kapsuko (Marijampolės) maisto pramonės automatų gamykloje, KPI įpakavimo automatų mokslinio tyrimo laboratorijos įkūrimas ir darbas joje, darbas Klaipėdos universitete, veikla trečiojoje Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, dirbant materialinių išteklių ministru, mokslinės ir gamybos įmonės UAB „Slengiai“ įkūrimas bei mokslinio tyrimo veikla, kuriant tuo metu Lietuvai labai reikalingus biokuru kūrenamus katilus bei saulės kolektorius vandeniui ir orui šildyti.
Reikia priminti, kad tuomet Lietuvoje buvo laikotarpis, kai spaudoje pasirodydavo straipsniai, aiškinantys pastatų renovacijos beprasmiškumą (renovacijos „neatsiperka“), o išlaidos šildymui žmones varė į bankrotą ir neviltį. Vienas iš nedaugelio vilties spindulėlių tada buvo prof. V. Židonio sukurti biomase kūrenami katilai, kuriuos žmonės matė įvairiose parodose. Profesorius visada turėjo aktualių idėjų Lietuvai ir pats jas įgyvendindavo. Prof. Vilius Židonis buvo Lietuvos taikomųjų mokslų akademijos įkūrimo iniciatorius ir organizatorius bei pirmasis jos prezidentas. Viena pagrindinių akademijos veiklos sričių yra darnioji plėtra ir atsinaujinančiųjų išteklių energetika.
Per savo intensyvios ir labai sėkmingos mokslinės veiklos laikotarpį prof. V. Židonis parašė 4 monografijas ir vadovėlius, parengė 23 mokslininkus, kurie, jam vadovaujant, nuo 1967 iki 1993 m. apgynė mokslų daktaro (tuomet – technikos mokslų kandidato) disertacijas. Be to, jis gavo daugiau kaip 150 išradimų liudijimų ir patentų, tarp kurių ir 11 nepriklausomos Lietuvos patentų. Kartu su bendradarbiais sukūrė daug įvairios paskirties maisto produktų pakavimo automatų, biomase kūrenamų buitinių ir pramoninių katilų bei saulės kolektorių. Už labai sėkmingą mokslinę ir išradybinę veiklą prof. V. Židonis ne kartą buvo apdovanotas įvairių parodų medaliais, Išradėjų salono prizu Eureka – 67, jam suteiktas TSRS išradėjo garbės vardas ir Valstybinė premija. Už automatų produktams fasuoti į plėvelinę tarą sukūrimą V. Židoniui kartu su grupe bendradarbių 1982 m. buvo paskirta dar viena Valstybinė premija. Prof. V. Židonio išradimų pagrindu sukurti fasavimo ir pakavimo automatai 1971–1986 m. davė daugiau kaip 165 mln. rublių patvirtintą ekonominį efektą.
Po prof. R. Didžioko pranešimo pasisakę konferencijos dalyviai ir klausytojai pasidalino įdomiais prisiminimais apie V. Židonį.
Antrąjį pranešimą „Lietuvos būties šimtmečio energetikos raida ir jos tvariosios plėtros perspektyva“ perskaitė LTMA akademikas, profesorius habil. dr. Povilas Balčiūnas. Pranešimo pradžioje jis pacitavo Vilių Židonį: „Mūsų inovatyvios idėjos ir jų realizavimo techniniai sprendimai visų pirma turi tarnauti Lietuvai.“ Pirmoji pranešimo dalis buvo skirta svarbiausiems Lietuvos energetikos raidos momentams per 100 metų nuo Lietuvos valstybės atkūrimo. Buvo kalbama apie naujų elektrinių ir elektros energijos aukštos įtampos linijų statybas tarpukariu, sovietiniais laikas ir po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Atkūrus nepriklausomybę, pradėjo didėti šalies atsinaujinančiųjų išteklių elektrinių suminė įrengtoji galia, atsirado anksčiau nebuvusių saulės elektrinių, galingų vėjo elektrinių, biodujų, biomasės ir kitų tipų elektrinių, buvo atstatomos anksčiau veikusios mažosios hidroelektrinės. Taip pat įrengtos tarpsisteminės elektros energijos jungtys su kaimyninėmis ES šalimis. Visa tai padidino mūsų šalies energetinę nepriklausomybę.
Antroji pranešimo dalis daugiausia skirta energetinio saugumo problemoms ir ateities energetikai bei jos tvariosios plėtros perspektyvai. Siekiant energetinio saugumo ir energijos tiekimo patikimumo, elektros gamyba turėtų būti decentralizuojama. Kur tik galima, ji turi būti gaminama iš vietinių atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Galvojant apie ateities energetiką, LTMA atliekami vandenilio energijos virsmo procesų kuro elementuose tyrimai, galimų veikimo režimų tyrimai. Čia taip pat kuriamas integruotos saulės-vėjo-metanolio mikrojėgainės su PEM tipo kuro elementais demonstracinis modelis, skirtas tiriamiesiems darbams. Jis tarnaus ir kaip paskirstytosios energetikos inovatyvios technologijos, skirtos išmaniajam energijos naudojimui, prototipas.
Kitą pranešimą apie ateities energetiką perskaitė LTMA narys, KTU vyr. inžinierius dr. Vytautas Adomavičius. Pagrindinė jo tema – vandenilis ateities energetikoje ir transporte. Pranešėjas daug dėmesio skyrė iškastinio kuro sukeliamoms problemoms. Didelio masto aplinkos tarša vyksta visuose iškastinio kuro paruošimo ir naudojimo etapuose: jo gavybos, transportavimo ir deginimo metu. Teršiama žemė, vanduo ir oras, daroma didelė žala visai biosferai, ekosistemai, klimatui, infrastruktūrai ir visų rūšių gyvybei užterštose vietovėse. 7,4 mlrd. pasaulio gyventojų kasdien iškerta vidutiniškai 41 mln. medžių, per 1 parą sudegina apie 10,5 mln. tonų anglies, 9,5 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų ir 95 mln. barelių naftos. Jie vairuoja daug iškastiniu kuru varomų transporto priemonių: 1,3 mlrd. automobilių, per 100 tūkst. lėktuvų ir 105 tūkst. didelio tonažo laivų.
Milžiniško masto tarša vyksta kiekvieną sekundę. Suminis antropogeninės kilmės išmetamų šiltnamio dujų kiekis 2010 m. per metus sudarė apie 52 Gt. Pasaulyje pripažįstama, kad dabartinė žmonijos karta yra pirmoji, kuri suprato aplinkos taršos keliamas problemas ir jų pavojingumą, ir kartu tai yra paskutinė karta, kuriai dar ne per vėlu imtis ryžtingų priemonių gyvybei Žemėje apsaugoti, nes labai greitai gali nelikti galimybių klimatui normalizuoti. Aplinkos taršos ir klimato kaitos problemos sprendimas reikalauja visuotinės mobilizacijos, pastangų koordinavimo ir bendradarbiavimo viso pasaulio mastu. Daugumos pasaulio mokslininkų nuomone, esant dabartiniam mokslo ir technologijų lygiui pasaulyje, svarbiausia priemonė aplinkos taršos ir klimato kaitos problemoms išspręsti yra atsisakymas deginti iškastinį kurą. Jis turi likti žemėje. Siekiant šio tikslo, daugiau ar mažiau gali prisidėti ir vandenilio technologijos, pradedamos naudoti pasaulio energetikos ir transporto sektoriuose.
Antroje pranešimo dalyje V. Adomavičius pateikė apžvalgą tų vandenilio technologijų, kurios gali būti perspektyvios ateityje. Vandenilis gali atlikti energijos kaupimo, galios rezervavimo ir balansavimo, dažnio stabilizavimo funkcijas. Vandenilį galima gaminti iš atsinaujinančiųjų išteklių elektrinėse sugeneruotos perteklinės elektros energijos ir tiekti jį į dujotiekį, kur jis gali sudaryti iki 20–60 proc. Ši technologija sėkmingai veikė kai kuriose Europos šalyse dar praėjusiame amžiuje. Vandenilis kartu su kuro elementais jau dabar yra naudojamas visose transporto priemonėse – automobiliuose, autobusuose, sunkvežimiuose, laivuose, lėktuvuose ir traukiniuose. Tačiau transporto priemonėse vandenilio technologijos turi stiprų konkurentą – baterijas. Transporto priemonės su baterijomis energiją naudoja kur kas efektyviau.
LTMA mokslinė sekretorė dr. doc. Asta Lapinskienė pristatė pranešimą mūsų valstybei labai aktualia tema – „Lietuvos aukštojo mokslo politikos grimasos“. Klausytojai buvo supažindinti su tais Lietuvos Respublikos XVII Vyriausybės programos tikslais, kuriais siekiama efektyvinti švietimo ir mokslo sistemų veikimą. Atkreiptas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarimą dėl aukštųjų mokyklų autonomijos ir jų valstybinio reguliavimo santykių.
Viena svarbiausių Lietuvos aukštojo mokslo reformos problemų yra nepakankamas aukštojo mokslo finansavimas ir neefektyvus finansų valdymas tiek mokslo, tiek ir įvairiose administracinio pobūdžio (MOSTA, SKVC ir kt.) institucijose, teisės normų ignoravimas (nesilaikoma Mokslo ir studijų įstatymo), neskelbiami rinkimai dėstytojams, nesilaikoma nurodytų terminų ir pan. Didžiulė kliūtis yra pačios akademinės bendruomenės pasyvumas, ginant savo teises, lygiaverčio ir pagarbaus dialogo tarp aukštojo mokslo institucijų ir aukštosiose mokyklose trūkumas, dalies akademinės bendruomenės nenoras prisitaikyti prie naujų reikalavimų ir iššūkių, netikrumas dėl ateities, nes nenumatytos adekvačios ir veiksmingos studijų kokybės ir mokslo efektyvumo kontrolės sistemos. Tokių sistemų nebuvimas ir yra viena iš didžiausių mūsų problemų švietimo ir aukštojo mokslo srityje.
Po pranešimų įvyko LTMA nario, fizikos-matematikos mokslų daktaro Edmundo Žilinsko darbų pristatymas. Dr. E. Žilinskas pirmasis Lietuvoje pradėjo dirbti saulės elektrinių įdiegimo srityje dar nuo praėjusio amžiaus. Per tą laikotarpį jis Lietuvoje ir užsienio šalyse įrengė šimtus įvairios galios saulės bei hibridinių saulės ir vėjo elektrinių. Pristatydamas atliktus darbus, pranešėjas parodė įrengtų elektrinių nuotraukas, pateikė trumpas jų charakteristikas ir supažindino su darbo specifika. Šiuo metu dr. E. Žilinskas daugiausia dirba užsienio šalyse.
Konferencijos pranešimų medžiaga bus papildyta kitais moksliniais straipsniais ir išleista atskiru leidiniu. Lietuvos taikomųjų mokslų akademija kviečia į jos veiklą įsitraukti mokslininkus, dirbančius taikomojo mokslo srityse ir turinčius idėjų Lietuvai (interneto svetainė http://ltma.lt/)
Dr. Vytautas Adomavičius