Birželio 7 d. Šiaulių universiteto Bibliotekoje įvyko Lietuvos Respublikos Seimo nario, filologo, knygų leidėjo dr. Stasio Tumėno knygos „Gyvenimo sankirtos“ sutiktuvės. Knyga skirta autoriaus gimtojo Žiemgalos krašto, Linkuvos apylinkių šviesuoliams, dirbusiems tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje.
Jos išleidimas sutapo su autoriaus 60-uoju gimtadieniu. Gana simboliška, kad Stasys Tumėnas yra gimęs gegužės 7 d. – šią dieną Lietuvoje minime kaip Spaudos atgavimo, Kalbos ir knygos dieną.
Knygos sutiktuvėse gausiai dalyvavo buvę autoriaus bendradarbiai Šiaulių universitete, švietimo darbuotojai, studentai, kraštiečių atstovai, kolegos, su kuriais praleista daug valandų krepšinio aikštelėje. Šia proga pasveikinau autorių Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos vardu, savo ir kolegų filologų vardu pasveikino Šiaulių universiteto profesorius Kazimieras Župerka. Renginį vedė šio universiteto profesorė Džiuljeta Maskoliūnienė.
Knygą sudaro trys dalys ir išsami autoriaus publikacijų bibliografija, apimanti 1984–2018 metus. Knyga gausiai iliustruota unikaliomis archyvų nuotraukomis. Pirmoji dalis skirta gimtojo krašto šviesuoliams, kurių gyvenimas nusipelno įamžinimo atskirose knygose: kelių Linkuvos kartų mokytojai Stanislavai Lovčikaitei (1929–2013), muzikui, folkloro ansamblių kūrėjui ir krašto dainų rinkėjui Kazimierui Kalibatui (1938–2015) ir ilgus metus Vatikane dirbusiam kunigui Vincentui Pupiniui (1920–1993).
Antroje dalyje aprašytos neeilinės išeivijos asmenybės: nepakartojamas, pasaulinio pripažinimo vertas fotomenininkas Algimantas Kezys (1928–2015), apie kurio atminimo įamžinimą Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje neseniai rašėme „Mokslo Lietuvoje“, kunigas Pranciškus Mykolas Juras (1891–1980), kurį Juozas Eretas įvardijo kaip „užjūrio Valančių“, ir politologas Vytautas Stasys Vardys (1924–1993), visą gyvenimą paskyręs Lietuvos laisvės bylai. Kiekvieną aprašymą papildo gausios cituojamų literatūros šaltinių nuorodos.
Trečiąją dalį sudaro autoriaus straipsniai, susiję su jo dabartine veikla, darbu Seimo Kultūros komitete ir bendroje Seimo bei Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijoje. Interviu „Tikiu, kad tautiečių nebeskirstysime į mus ir juos“ ir straipsniai „Good-bye, Lituanistik(c)a?“, „Lietuvio pasas – saldainis išeiviams ar rimtas reikalas?“ ir „Dėl trijų raidžių bylos“ liudija apie principingą, giliai apmąstytą autoriaus pilietinę poziciją, jo gilų susirūpinimą valstybės ir tautos likimu, jos kultūros paveldu.
Knygos „Gyvenimo sankirtos“ turinys toli pranoksta panašiomis progomis parengtus biografinius ar kraštotyros tematikos leidinius rėmus. Kiekvienas straipsnis, glaudžiai susietas su Lietuvos dabartimi ir ateitimi, liudija apie gilų autoriaus išprusimą. Beveik kiekviename puslapyje paminėta daugybė ne tik Lietuvos, bet ir daugelio kitų šalių kultūros veikėjų pavardžių, jų parengtų knygų, kalbų svarbiuose tarptautiniuose forumuose. Knygoje pateikta daugybė pasiūlymų, kaip galima racionaliai ir operatyviai išspręsti ne vieną mūsų dabartinio gyvenimo problemą, taikliai įvardinti klystkeliai, į kuriuos Lietuvą stumia primityviojo globalizmo ir pseudomodernizmo šalininkai, nepajėgiantys suvokti tūkstantmečio tautų kultūros paveldo prasmės.
Prof. dr. Jonas Jasaitis