Didinami mokslininkų ir tyrėjų atlyginimai. Nuo 2019 m. 16 proc. didinamos mokslininkų ir tyrėjų pareiginės algos koeficientų apatinės ir viršutinės ribos. Tokiam Vyriausybės siūlymui pritarė Seimas. Taip siekiama užtikrinti tolesnį mokslininkų atlyginimų kėlimą. Iš viso dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų algoms didinti 2019 m. papildomai reikės 22,9 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Lyginant su 2017 m., mokslininkų ir dėstytojų darbo užmokestis iš viso padidėtų vidutiniškai 40 proc.
Seimui pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga nuo 2019 m. didės 158–284 eurais, vyresniojo mokslo darbuotojo – 138–220 eurų, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 138–167 eurais, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 91–115 eurų.
Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginis atlyginimas, pagal dabartinius koeficientus, gali siekti 983–1770 eurų, o padidinus – 1141–2054 eurus. Vyresniojo mokslo darbuotojo pareiginė alga didės nuo 857–1375 eurų iki 995–1595 eurų, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – nuo 857–1047 eurų iki 995–1214 eurų, jaunesniojo mokslo darbuotojo – nuo 571–722 eurų iki 662–837 eurų.
2017 m. pirmą kartą nuo 2009 m. didėjo mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai, tam skirta 3,1 mln. eurų. 2018 m. dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai vidutiniškai padidinti 20 proc., tam skirta 23 mln. eurų.
Seimas pritarė mokyklų finansavimo pokyčiams. Pritarta naujam mokyklų finansavimo modeliui – bazinių ugdymo reikmių finansavimui, kai lėšos skiriamos ne tik mokiniams, bet ir klasėms. Nuo rugsėjo 1 d. dalis ugdymo lėšų mokykloms bus skiriamos pagal klasių skaičių bei dydį ir tik dalis – pagal vienam mokiniui nustatytas lėšų normas. Lėšos ugdymo planui įgyvendinti, kurių didžiąją dalį (94 proc.) sudaro mokytojų atlyginimai, bus skaičiuojamos ir skiriamos klasei, o kitoms mokymo reikmėms, pavyzdžiui, vadovėliams – kiekvienam mokiniui.
Finansavimo modelis keičiamas, nes, sparčiai mažėjant mokinių klasėse, mokinio krepšelis nebėra tinkamiausias finansavimo būdas, jis nebeatitinka mokyklų poreikių. Ugdymo finansavimas buvo netolygiai skirstomas mieste ir kaime, skaitlingose ir neskaitlingose mokyklose lėmė netolygų aprūpinimą ištekliais – tai sudarė sąlygas skirtingai ugdymo kokybei ir mokinių pasiekimų netolygumams. Silpnesnėms mokykloms nebuvo pagalbos, išėjus mokiniui, kartu „išeidavo“ ir jo krepšelis, tai kūrė nestabilumą. Taigi mažėdavo galimybės veiksmingai organizuoti ugdymo veiklas, nes, mažėjant finansavimui, ugdymo plano apimtis ir reikalavimai nesikeisdavo.
Dabar dotacija mokinio krepšeliui sudaro beveik 611 mln. eurų. Nuo rugsėjo 1 d. mokykloms finansuoti pagal naują modelį prie šios sumos papildomai numatyta 5,4 mln. eurų. Mokyklų finansavimas pasipildys dar 17,4 mln. eurų, įvedant etatinį mokytojų darbo apmokėjimą. Šie 22,8 mln. eurų bus skirti šių metų 4 paskutiniams mėnesiams. Kitąmet šiems pakeitimams planuojama skirti dar papildomai 60 mln. eurų. Be to, kitiems mokslo metams, be jau minėtų lėšų, numatoma skirti papildomai apie 11 mln. eurų silpnų mokyklų veiklos rezultatams pagerinti („kokybės krepšeliui“).
Naujajame modelyje taip pat numatoma, kad mokyklų administravimo lėšos ir lėšos, skiriamos švietimo pagalbai, būtų perduotos savivaldybėms ir mokyklas pasiektų paties steigėjo nustatyta tvarka. Švietimo ir mokslo ministerija rengia rekomendacijas savivaldybėms dėl šių lėšų skirstymo tvarkų, kurios jau buvo aptartos švietimo padalinių vadovų pasitarime. Mokyklų finansavimo pakeitimus rengė darbo grupė, kurioje dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos, Vyriausybės, savivaldybių, mokyklų, profesinių sąjungų atstovai.
Patvirtintas mokytojų etatinio darbo užmokesčio modelis. Siekiant teisingai ir adekvačiai įvertinti visas mokytojui nustatytas pareigas, nuspręsta visas mokytojo etato valandas, kontaktines ir nekontaktines, apmokėti vienodu įkainiu. Priimtomis pataisomis nustatoma, kad mokytojo darbo užmokestį sudarys tik pareiginės algos pastovioji dalis. Kintamoji dalis nebus nustatoma. Mokytojų pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientai bus nustatomi už 36 valandas (kontaktines ir nekontaktines) per savaitę, 1 512 – per mokslo metus. Pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientai bus nustatyti atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą ir kvalifikacinę kategoriją.
Kaip skelbia Švietimo ir mokslo ministerija, jau kitąmet mokytojų vidutinis atlyginimas didės 20 proc. ir peržengs 1 000 eurų ribą. Toks augimas numatytas, pereinant prie mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos modelio, kai mokytojams bus atlyginama už visus atliekamus darbus, ne tik pamokas, ir pasiruošimą joms.
Pakeitimais reglamentuojama, kokios veiklos ir funkcijos sudaro mokytojo etatą, nustatoma darbo krūvio sandara, įvardijami kriterijai, kuriais remiantis algos pastoviosios dalies koeficientai būtų didinami dėl veiklos sudėtingumo, nurodoma, kokios bendros įstatymo nuostatos taikomos mokytojams už papildomą darbo krūvį ir kt. Mokytojai, dirbantys pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus mokytojus, dirbančius pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas, yra vieninteliai viešojo sektoriaus darbuotojai, kuriems atlyginimas skaičiuojamas ne už etatą, o už tarifikuotas valandas. „Šiuo metu mokytojo atlyginimo dydis priklauso nuo kiekvienos pedagoginės valandos. Trečdalis mokytojų uždirba tik apie keturis šimtus eurų atskaičius mokesčius, nes jų pamokų krūvis – mažas“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte. Pasak pataisų iniciatorių, mokytojų, kurie dirba visu etatu, tai yra turinčių 36 pamokas, šiuo metu yra tik 5 proc.
Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus