Reikšmingas Latvijos mokslinio gyvenimo renginys šių metų birželio 18–20 d. įvyko Rygoje. Į ketvirtąjį suvažiavimą susirinko Latvijos ir latvių kilmės mokslininkai, jų strateginiai partneriai ir draugai iš 24 pasaulio šalių. Pasaulio latvių mokslininkų suvažiavimų istorija prasidėjo 1991 m. (po to jie sušaukti atitinkamai 2001 ir 2011 m.). Trečiojo – jungtinio su Letonikos kongresu – suvažiavimo metu nutarta, kad kitas susibūrimas turėtų įvykti 2018 m., kai bus švenčiamas Latvijos šimtmetis. Taip ir buvo padaryta. Šiemet jis subūrė per 750 dalyvių. Tuo pačiu metu, tik kitose miesto vietose (ne tik Latvijos nacionalinėje bibliotekoje) dar vyko III pasaulinis latvių juristų ir Latvijos istorikų II suvažiavimas.
Suvažiavimo moto – Latvijos jėga yra jos žmonės ir jų žinios yra mūsų vertybės. Programoje buvo gausu įvairių renginių. Pranešimus dažniausiai skaitė kviestiniai pranešėjai, o po jų vykdavo apskritojo stalo ir panelinės diskusijos. Buvo pristatomi stendiniai pranešimai, įvairūs produktai, tam tikros veiklos ir pan. Nemažai dėmesio teko užsienio patirties ar iš užsienio grįžusių mokslininkų patirties sklaidai, bendradarbiavimui su partneriais užsienyje ir latvių mokslininkų pasiekimams tarptautinėje erdvėje.
Pirmoji diena prasidėjo pokalbiu apie tai, ko Latvijos visuomenė laukia iš mokslininkų, o įžanga į šią diskusiją tapo pranešimas apie mokslo vaidmenį modernioje visuomenėje, kurį perskaitė buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga (Vaira Vīķe-Freiberga). Daug dėmesio tą dieną sulaukė su saugumu susijusios temos. Vyko net keturios paralelinės sesijos: saugumas ir informacinė erdvė. saugumas ir valstybės ūkis, saugumas ir technologijos, saugumas ir žmogus. Jose pasisakė mokslininkai bei įvairių institucijų specialistai tiek iš Latvijos, tiek iš užsienio.
Antrąją dieną darbas vyko šešiose sekcijose: humanitarinių mokslų, socialinių mokslų, žemės ūkio ir miškininkystės, inžinerijos mokslų ir technologijų, medicinos ir sveikatos mokslų bei gamtos mokslų. Kiekviena iš jų šiek tiek kitaip suplanavo savo veiklą. Vienur buvo daugiau pranešimų, kitur – vien tik diskusijos, tačiau visos sekcijos intensyviai dirbo visą dieną. Humanitarinių mokslų sekcijoje, kuriai vadovavo Latvijos universiteto prorektorė profesorė Ina Druvietė ir Vašingtono universiteto Sietle Skandinavijos studijų departamento asocijuotasis profesorius ir Baltijos studijų programos vadovas Guntis Šmidchenas (Guntis Šmidhens), plenarinį pranešimą „Humanitariniai mokslai nuo antikinio pasaulio iki šių dienų“ perskaitė Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė Ilzė Rūmniecė (Ilze Rūmniece).
Po to vyko apskritojo stalo diskusijos: apie humanitarinius mokslus šiuolaikiniame pasaulyje, mokslininkų ir valstybės politikos kūrėjų bendradarbiavimą, humanitarinių mokslų reikšmę valstybės saugumui. Vyko ir teminės diskusijos apie mokslininkų indėlį į švietimo tobulinimą, humanitarinius mokslus ir meninę kūrybą, taip pat diskusija „Ar humanitariniai mokslai Latvijoje ir kitose šalyse skiriasi?“. Šioje diskusijoje buvau pakviesta kalbėti apie situaciją Lietuvoje. Tai aptarėme kartu su Janiu Talivaldžiu Uozuoliniu (Jānis Tālivaldis Ozoliņš) (Australija), Dzintra Bonda (JAV) ir Laimute Baluode (Laimute Balode), kuri atstovavo Suomijai, tačiau labai gerai išmano tiek Latvijos, tiek Lietuvos humanitarinių mokslų situaciją. Pasveikinau Latvijos mokslininkus, susirinkusius į suvažiavimą, Lietuvos mokslininkų sąjungos vardu (buvau LMS pirmininko ir tarybos įgaliota tai padaryti).
Trečioji diena buvo skirta forumui „Latvijos formulė 2050“. Buvo kalbama apie Latvijos, kaip išmanios valstybės, ir jos informacinės visuomenės kūrimą, technologinės plėtros perspektyvas, švietimo ir mokslo vaidmenį tuo laikotarpiu. Beje, suvažiavimo metu buvo naudojamasi naujausiomis technologijomis, pavyzdžiui, dalyviai galėjo atsisiųsti į mobiliuosius įrenginius programėlę ir dalyvauti įvairiose apklausose, sužinoti aktualius programos ar kitus pakeitimus, gauti naudingos informacijos, taip pat užmegzti asmeninius ryšius ir pan. Daugiau informacijos apie suvažiavimą galima rasti svetainėje https://congress.sciencelatvia.lv/aktualitates/.
Svetainėje yra ir išsamios žinios apie posėdžių vadovus bei visus diskusijų dalyvius, tarp jų ir du buvusius Latvijos prezidentus. Be jau minėtos V. Vykės-Freibergos, vienoje iš trečiosios dienos forumo diskusijų dalyvavo Valdis Zatleris (Valdis Zatlers). Susirinkusius sveikino, o vėliau diskusijose kalbėjo dabartinis premjeras (ministrų prezidentas) Maris Kučinskis (Māris Kučinskis) ir buvusi ministrų kabineto prezidentė Laimduota Straujuma (Laimdota Straujuma), švietimo ir mokslo ministras Karlis Šadurskis (Kārlis Šadurskis). Diskusijose aktyviai dalyvavo nemažai pramonės ir verslo atstovų.
Suvažiavimą papildė parodos ir kiti kultūriniai renginiai. Buvo galima apžiūrėti parodas, vykusias Latvijos nacionalinėje
bibliotekoje, nes suvažiavimas visas tris dienas vyko jos patalpose. Pirmosios dienos vakare buvome pakviesti į pasirengimo Joninėms vakarą Latvijos universiteto Botanikos sode, kur pirmiausia pagerbėme latvių jaunimo iniciatyva po pasaulį keliavusią Latvijos vėliavą, išklausėme paskaitą (su padainavimais) apie šios šventės tradicijas. Ją skaitė etnologai, liaudies kultūros puoselėtojai – Latvijos kultūros akademijos rektorė Rūta Muktupavela (Muktupāvela) ir Latvijos universiteto profesorius Valdis Muktupavelas (Muktupāvels). Po to laukė gausios vaišės, laužas, o prie jo – iš užsienio grįžusių latvių mokslininkų sėkmės istorijos, šokiai ir žaidimai.
Regina Kvašytė
