Portugalijos sostinėje Lisabonoje liepos 28 – rugpjūčio 4 dienomis įvyko 103-asis pasaulinis esperantininkų kongresas. Į jį buvo susirinkę daugiau kaip 1600 esperantininkų iš 75 pasaulio šalių. Tarp jų buvo ir 35 Lietuvos esperantininkai. Pagrindinė kongreso tema – „Kultūros ir kalbos globalizacija: kur dabar?“
Šiame kongrese garsiai nuskambėjo ir Lietuvos vardas. Pirmąją kongreso darbo dieną posėdžiavęs Pasaulinės esperantininkų sąjungos (Universala Esperanto-Asocio-UEA) komitetas išrinko Europos komisijos narį Vytenį Andriukaitį šios organizacijos Garbės globėjų komiteto nariu. Apie tai UEA prezidentas dr. Mark Fettes (Kanada ) oficialiai pranešė liepos 29 d. iškilmingame kongreso atidaryme, perskaitydamas ir V. Andriukaičio biografiją. Gaila, nors ir buvo planavęs, pats Vytenis Andriukaitis dėl asmeninių priežasčių negalėjo dalyvauti šioje ceremonijoje.
UEA Garbės globėjų komitetą sudaro žymūs pasaulio mokslininkai, politikos, visuomenės, kultūros ir meno veikėjai, pasiekę reikšmingų aukštumų savo profesinėje veikloje ir svariai prisidėję prie šio humanistinio judėjimo plėtros. Šiuo metu yra tik dešimt tokių globėjų iš įvairių pasaulio valstybių: Vokietijos, Pietų Korėjos, Italijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Vengrijos ir Lietuvos. Lietuvos atstovas į tokias garbingas pareigas išrinktas pirmą kartą.
Vytenis Andriukaitis tarptautinę esperanto kalbą išmoko savarankiškai, 1976 metais dirbdamas Ignalinos ligoninėje chirurgu, naktinių budėjimų metu. Tai buvo jo protestas prieš rusų kalbos prievartinį brukimą į visas gyvenimo sritis tuometinėje sovietinėje Lietuvoje. Daug metų jis dalyvavo Vilniaus esperantininkų klubo veikloje. Įsitraukęs į aktyvią politinę veiklą (iš pradžių – pogrindyje ) jis turėjo šiek tiek atsitraukti nuo aktyvios esperantininkų veiklos, tačiau jos niekada neužmiršo ir neapleido. Reikia pažymėti ir tokį faktą, jog jis dar sovietmečiu susidomėjo socialdemokratinėmis idėjomis, glaudžiai bendraudamas su kitu gydytoju ir socialdemokratu Viktoru Kutorga, taip pat aktyviu esperantininku. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir Vyteniui Andriukaičiui tapus Lietuvos Respublikos Seimo nariu, jis ne kartą dalyvavo esperantininkų veikloje ir visada rėmė šį demokratinį ir kalbų lygiateisiškumą propaguojantį judėjimą.
1996 metais Lietuvos esperantininkų sąjungos kvietimu Lietuvoje besilankant Pasaulinės esperantininkų sąjungos tuometiniam prezidentui prof. dr. Lee Chong-Yeong (Pietų Korėja ) Vytenis Andriukaitis kartu su kitais dviem kolegomis, Seimo nariais esperantininkais Antanu Raču ir prof. Mečislovu Treiniu, jį priėmė Lietuvos Respublikos Seime. 1998 metais 34-ųjų Baltijos esperantininkų dienų metu Veisiejuose Vytenis Andriukaitis, kaip Lietuvos Respublikos Seimo narys, dalyvavo paminklo Liudvikui Zamenhofui atidengimo ceremonijoje. Jis daug prisidėjo, organizuojant 90-ąjį pasaulinį esperantininkų kongresą Vilniuje 2005 metais.
Vyteniui Andriukaičiui tapus Europos komisijos nariu atsakingu už sveikatą ir maisto saugą, jis užmezgė kontaktus su Europos esperantininkų sąjunga bei Pasauline esperantininkų sąjunga ir labai rezultatyviai dalyvavo keliuose šių organizacijų renginiuose. 2016 metais Nitroje (Slovakija) vykusioje kalbų politikos konferencijoje tema „Kalbinės komunikacijos perspektyvos Europos Sąjungoje“, jis perskaitė pagrindinį pranešimą, kuriame esperanto kalbą pavadino humanizmo ir demokratijos simboliu. 2017 metais jis dalyvavo bendrame Europos esperantininkų sąjungos ir Vokietijos esperantininkų sąjungos kongrese Freiburge, skirtame Liudviko Zamenhofo 100-osioms mirties metinėms ir perskaitė pagrindinį pranešimą „Zamenhofas kaip žmogaus teisių pradininkas“ Ši kalba patraukė ir Europos politinių naujienų portalo „Politico“ dėmesį, kuris paskelbė ją savaitės kalba.
Abiejuose minėtuose pranešimuose Vytenis Andriukaitis pabrėžė esperanto kalbos vaidmenį taikos išsaugojimo ir žmogaus teisių problematikoje. Abiejų pranešimų tekstai esperanto kalba pirmą kartą patalpinti oficialioje Europos komisijos svetainėje. Kartu paskelbti ir šių tekstų vertimai į anglų, prancūzų ir vokiečių kalbas.
Vytenis Andriukaitis taip pat yra paskelbtas Europos esperantininkų sąjungos Garbės nariu. Jam įteiktas apie šį apdovanojimą liudijantis medalis. Autorius yra Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas
