Brandos egzaminai kasmet sukelia diskusijų ne tik švietimo bendruomenėje, bet ir viešojoje erdvėje. Ir tai suprantama, nes egzaminus laiko kelios dešimtys tūkstančių jaunuolių, o už juos „serga“ jų mokytojai, tėvai, draugai. Kasmet, pasibaigus sesijai, apibendriname rezultatus ir pradedame planuoti kitų metų darbus. Šiemet valstybinius brandos egzaminus rinkosi laikyti 31 640 mokinių, iš jų 1 273 mokyklą baigė ankstesniais metais. Didžiausių pagal laikančiųjų skaičių egzaminų trejetas jau keleri metai nesikeičia – užsienio kalbos (anglų) brandos egzaminą rinkosi laikyti daugiau kaip 20 tūkst. mokinių, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos valstybinius brandos egzaminus – po daugiau kaip 18 tūkst.
Šiais metais didesnis procentas negu pernai mokinių išlaikė biologijos, informacinių technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų) valstybinius brandos egzaminus. 100 balų įvertinimą gavo daugiau negu pernai mokinių, kurie laikė biologijos, geografijos, istorijos, informacinių technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros, visų keturių užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių) valstybinius brandos egzaminus. Daugumos valstybinių brandos egzaminų (išskyrus matematikos, chemijos ir užsienio kalbos (anglų) brandos egzaminus) merginų rezultatai keleri metai iš eilės yra geresni negu vaikinų. Vienintelio istorijos brandos egzamino merginų ir vaikinų rezultatų vidurkis yra visiškai vienodas.
Kaip ir ankstesniais metais, mokinių brandos egzaminų rezultatai tebėra aukštesni didmiesčių mokyklose. Pavyzdžiui, informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą laikę mokiniai iš didmiesčių mokyklų gavo vidutiniškai po 64,1 taško, o mokiniai iš kaimo mokyklų – 48,4 taško. Šiame egzamine 100 balų įvertinimą gavusieji taip pat pasiskirsto netolygiai – jį gavo 16,9 proc. didmiesčių mokyklų mokinių, o kaimo – tik 4,9 proc. Panašios ir kitų brandos egzaminų tendencijos: laikiusieji biologijos valstybinį brandos egzaminą atitinkamai vidutiniškai gavo po 61,3 ir 46,6 taško, užsienio kalbos (anglų) – 69,0 ir 56,8 taško. Užsienio kalbos (anglų) brandos egzamino 100 balų įvertinimą gavo 8,1 proc. didmiesčių mokyklų mokinių ir 1,9 proc. kaimo mokyklų mokinių.
1 933 mokiniai iš viso gavo 2 427 šimtukus (2017 m. tokį įvertinimą gavo 1 733). Viena mokinė yra gavusi penkis šimtukus, 17 mokinių – po keturis šimtukus ir 76 mokiniai – po tris šimto balų įvertinimus. Džiugu, kad šie šimtukai pasklido po visą Lietuvą, o ne tik susitelkė didžiuosiuose miestuose.
Šiemet vienuolikai valstybinių brandos egzaminų buvo pateiktos 1 356 apeliacijos. 54 proc. visų apeliacijų pateikė neišlaikiusieji egzamino. 23 proc. visų teikusiųjų apeliacijas įvertinimas buvo pakeistas: 28 proc. – sumažintas, o 72 proc. – padidintas.
Kuo išskirtinė buvo 2018 metų brandos egzaminų sesija?
Šiais metais buvo kelios brandos egzaminų naujovės. Viena jų – pradėtas vykdyti brandos darbas. Pirmą kartą mokiniai atliko ugdymo procese rengiamą darbą, kurio rezultatas naudojamas ne tik mokyklai baigti, bet ir stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Jį rengti šiemet pasirinko daugiau kaip 200 mokinių, o įvertinimą gavo 152.
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino naujovė – mokiniams leista remtis bet kuriuo iš privalomų Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo bendrosios programos autorių, o prie temos buvo nurodyti tik du rekomenduojami autoriai. Šia naujove pasinaudojo apie 74 proc. mokinių. Jie rėmėsi laisvai pasirinktais privalomais programos autoriais. Be to, visi mokiniai turėjo galimybę naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais. Tai buvo vienas didžiausių išbandymų egzaminą organizavusioms savivaldybėms ir mokykloms, tačiau pavyko užtikrinti, kad ši naujovė būtų sklandžiai įdiegta.
Kokiais rezultatais galime pasidžiaugti?
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra vienintelis privalomas, todėl informacija apie jo rezultatus išties aktuali. Šiais metais ir mokyklinį, ir valstybinį brandos egzaminą išlaikė didesnė mokinių procentinė dalis negu ankstesniais metais. Egzaminą išlaikė 91,3 proc. mokinių (2017 m. jį išlaikė 89,04, o 2016 m. – 89,76 proc. abiturientų). Pagerėjo ir per egzaminą mokinių surinktų užduoties taškų vidurkis: pernai tai buvo 49,1 taško, šiais metais – 54,4 taško. Džiugina ir tai, kad pagerėjo vaikinų rezultatai: jų taškų vidurkis šiais metais buvo 48,2 taško (pernai – 43,3 taško).
Keleri metai stebima stabili gamtos mokslų ir informacinių technologijų valstybinių brandos egzaminų pasirinkimo tendencija. 2018 metų biologijos ir informacinių technologijų egzaminų rezultatai tikrai džiugina – per biologijos valstybinį brandos egzaminą 2 proc. mokinių, o per informacinių technologijų – net 13,6 proc. mokinių gavo 100 balų įvertinimą. Prie 100 balų ,,rekordininkų“ galima priskirti ir užsienio kalbų – anglų ir rusų – valstybinius brandos egzaminus. Juose atitinkamai 5,9 ir 14,5 proc. mokinių gavo 100 balų įvertinimą. Kalbinė mokinių kompetencija džiugina, tačiau ilgainiui stebimi tokie puikūs rezultatai rodo, kad mūsų mokiniai „išaugo“ iš B1 ir B2 šių egzaminų lygio.
Kokias pamokas dar turime išmokti?
Sudėtingiausiu šiais metais įvardytas matematikos valstybinis brandos egzaminas. Viena vertus, pakito šio egzamino statusas, nes jo rezultato dabar reikia stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Antra vertus, matematikų bendruomenė aktyviai diskutavo apie egzamino užduotis. Matematikos brandos egzaminą šiemet išlaikė 87,22 proc. visų jį laikiusiųjų (2017 m. – 94,36 proc.). Vienas svarbiausių veiksnių, lėmusių matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatus, buvo tai, kad jį laikė mokiniai, turintys labai skirtingus ugdymo proceso pasiekimus. Į šių metų matematikos valstybinį brandos egzaminą atėjo 51 proc. mokinių, kurie ugdymo procese įvertinti nuo 1 iki 6; iš jų 25 proc. egzamino neišlaikė. Iš visų egzaminą laikiusių mokinių net 18 proc. matematikos įvertinimas mokykloje buvo nuo 1 iki 4.
Matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatai – vienas ryškiausių rodiklių, kad matematikai ugdymo procesui būtina skirti tikslingą ir ilgalaikį dėmesį. Be to, šių metų egzamino patirtis – svarus stimulas matematikų bendruomenei susitarti dėl pagrindinių matematikos mokymo ir vertinimo principų, kad nebūtų tokių kardinaliai priešingų to paties uždavinio vertinimų, kai vieni ekspertai teigia, kad tai yra olimpiados uždavinys, o kitų teigimu – aštuntokui skirta užduotis.
Kiti du egzaminai, kuriuos išlaikė mažesnė kandidatų dalis negu pernai, buvo abu socialinių mokslų – geografijos ir istorijos – valstybiniai brandos egzaminai. Šiuos egzaminus atitinkamai išlaikė 96,2 ir 95,3 proc. kandidatų (2017 m. – 98,4 ir 98,1 proc.). Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, šiuos egzaminus pasirinko apie 8 proc. mokinių, kurių istorijos ar geografijos pirmojo pusmečio įvertinimas mokykloje taip pat buvo prastas – nuo 1 iki 4. Šie pavyzdžiai pagrindžia prielaidą, kad dalis mokinių brandos egzaminus renkasi atsitiktinai ir netikslingai.
Žingsniai į elektroninę erdvę
Šių metų valstybinių brandos egzaminų vertinimo naujovė – elektroninis nuotolinis egzamino vertinimas. Pirmieji šį vertinimo būdą išmėgino fizikos ir informacinių technologijų valstybinių brandos egzaminų vertintojai. Tam buvo pasitelkta Jungtinės Karalystės kompanijos „RM Education Ltd“ elektroninio vertinimo platforma. Ja naudojasi daugiau kaip 150 šalių, taip pat tokie vertinimo centrai kaip „Cambridge Assessment“, Lenkijos centrinė egzaminų komisija ir tarptautinio bakalaureato programą įgyvendinančios institucijos. Elektroninis nuotolinis vertinimas didina vertintojo atsakomybę ir atskaitomybę. Užtikrinamas vertinimo patikimumas ir objektyvumas, padidėja vertinimo tempas. Vertintojai susitelkia tik į kandidatų darbų turinį. Jie išlaisvinami nuo papildomų techninių procedūrų, tokių kaip lipdukų klijavimas, informacijos perrašymas į vertinimo lapus, taškų ar darbų skaičiavimas. Kitais metais elektroniniu nuotoliniu būdu bus vertinama dar daugiau brandos egzaminų, pavyzdžiui, užsienio kalbos (anglų), biologijos, chemijos ir kt.
Informacinės technologijos ateina ne tik į egzaminų vertinimo, bet ir į jų vykdymo procesą. Šiais metais išbandytas elektroninis pasiekimų patikrinimo vykdymas – II gimnazijos klasės mokiniams pasiūlyta atlikti integruotų gamtos mokslų ir socialinių mokslų testus. Maloniai nustebino tai, kad daugiau kaip 8 tūkst. mokinių per trumpą laiką buvo užregistruoti laikyti elektroninius testus ir sėkmingai juos atliko. Šis entuziazmas skatina kitais metais pasiūlyti dar daugiau testų, vykdomų elektroninėje erdvėje skirtingų klasių mokiniams. Tai leis išbandyti naujus užduočių formatus, mokiniai galės susipažinti su elektroninio testavimo galimybėmis, o Nacionalinis egzaminų centras gaus grįžtamąjį ryšį, kaip mūsų mokyklos yra pasirengusios vykdyti ne tik bandomuosius, bet ir realius egzaminus elektroniniu formatu, kai bus pradėta įgyvendinti kaupiamojo vertinimo koncepcija.
Kas planuojama 2018–2019 metų brandos egzaminų sesijai?
Išgirdome pageidavimą, kad reikia ilginti brandos darbo rengimo trukmę – kitais metais ji abiturientams ilgės keliomis
savaitėmis. Nuo 2019 m. sausio bus pasiūlyta brandos darbą pasirinkti ir III gimnazijos klasės mokiniams, taigi jie galės brandos darbą rengti ilgiau negu metus. Mokiniams siūlysime jau rugsėjį pasirinkti, kuriuos brandos egzaminus jie ketina laikyti. Tai paskatins juos anksčiau pradėti tikslingai mąstyti apie savo planus baigus mokyklą, o savivaldybės ir mokyklos galės iš anksto rengtis užtikrinti ugdymo proceso ir egzaminų dermę. Svarstymui jau skelbiamas 2019 m. brandos egzaminų sesijos tvarkaraščio projektas. Planuojama jį patvirtinti iki rugsėjo pradžios.
Stebėdami, kokių didelių administravimo išteklių reikalauja užsienio kalbų kalbėjimo dalies organizavimas, siūlome, kad vietoj trijų vertintojų egzamino vykdymo ir vertinimo centre šioje egzamino dalyje dalyvautų tik du vertintojai. Kiti vertinimai būtų organizuojami perklausant įrašus.
Prioritetinis tikslas – visų išorinio vertinimo procesų kokybės užtikrinimas. Prie jo prisidės ir prasidėjęs Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamas projektas „Švietimo vertinimo ir stebėsenos sistemų sukūrimas“. Įgyvendinant šį projektą, bus sukurtas užduočių bankas. Kitų šalių ir Nacionalinio egzaminų centro patirtis rodo, kad iš anksto ir ne vienerių metų ciklui rengiamos egzaminų užduotys, kurios yra išbandomos ir modeliuojamos iš atskirų dalių, prisideda prie egzaminų kokybės gerinimo. Visi planuojami pokyčiai aptariami su švietimo bendruomene. Iš jos laukiame konstruktyvių pasiūlymų. Autorė yra Nacionalinio egzaminų centro direktorė