Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. R. Kaminskas dar šių metų gegužę kreipėsi su oficialiu skundu į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). Skundo esmė: turimais duomenimis, SMU rektorius R. Žaliūnas eina 0,75 etato rektoriaus pareigas ir tuo pačiu metu yra LSMU Kardiologijos klinikos direktorius. Skunde prašoma įvertinti, ar toks pavaldumo ryšiais susijusių pareigų derinimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų ir demokratinio viešojo valdymo normų. Buvo gautas oficialus VTEK pranešimas, kad pradėtas tyrimas. Deja, panašu, kad tyrimas vilkinamas, nes VTEK tiesiog kratosi savo prievolių. LSMU rektoriaus byla, kurią dabar nagrinėja VTEK, paprasta, kaip trys sovietinės kapeikos. Tačiau, ar VTEK nepasiklydo tarp trijų pušų? Esą, jiems reikia laiko, kad dar kažką išsiaiškintų.
Prieš beveik du dešimtmečius buvęs milicijos generolas A. Pumputis, matyt, kažkuriame patentų biure užpatentavo naujosios vadybos išradimą: pakeitus aukštosios mokyklos pavadinimą, rektoriaus kadencijos pradedamos skaičiuoti iš naujo. Tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toks dabar šios institucijos pavadinimas) rektorius Remigijus Žaliūnas pasirodė dar išradingesnis viešojo valdymo inovacijų kūrėjas. Raskite Vakaruose pavyzdį, kad kas nors rektoriautų, be pertraukų, nuo 2002 (!) metų, tuo pačiu metu eidamas ir rektoriaus 0,75 etato pareigas, ir likusią etato dalį universitetinės klinikos vadovo pareigas?
Nejaugi, VTEK požiūriu, rektoriavimas 0,75 etato Lietuvoje yra valdysenos inovacija ir socialinis gėris? Pasirodo, šioje neribotų galimybių šalyje tas pats asmuo vienu metu gali būti ir valstybinio universiteto rektorius, ir universitetinės klinikos vadovas. Čia tas pats, lyg tuo pat metu būtum ir divizijos, ir pulko vadas. Duodi įsakymus pats sau, o paskui pats sau ir atsiskaitai apie veiklos vykdymą. Pats sau ar savo padaliniui lėšų pasiskiri, pats savo atestaciją ir rinkimus organizuoji ir pats save perrenki.
Ša, praneša VTEK: čia nėra jokio interesų konflikto, o tik aukštasis modernaus viešojo valdymo pilotažas. Nuo šiol visi išrinkti viešojo sektoriaus lyderiai Lietuvoje turėtų sekti kilniu inovaciniu R. Žaliūno pavyzdžiu ir dirbti savo renkamoje pareigybėje, pavyzdžiui, tik 0,75 ar 0,50 etato. Ekscelencija D. Grybauskaitė galėtų dar įsidarbinti likusia etato dalimi Lietuvos agrarinės ekonomikos institute ir ramiai toliau tęsti valstiečio pasodybinio ūkio ekonomikos tyrimus, pradėtus jaunystėje. S. Skverneliui taip pat vertėtų savo premjeravimą sumažinti bent iki 0,75 etato. Likusius 0,25 etato jis galėtų padirbėti A. Sadecko „Ekskomisarų biure“. Gal net Konstitucinio Teismo vadovui D. Žalimui taip pat nevertėtų atsitverti nuo tokių inovacijų, nes galima dalį etato padirbėti kokiame nors sostinės advokatų biure. Tiesiog atsiverkime visi gėriui ir pažangai. Klausimas, kas dirbs Prezidentu, Premjeru ar Konstitucinio Teismo pirmininku likusią etato dalį, yra tikrai neesminis ir kelia rūpestį nebent būreliui viskuo nepatenkintų „runkelių“…
Farsas ir tragedija yra tai, kad VTEK oficialiai atsakė, kad rektoriaus etato vidinio struktūravimo klausimo jie apskritai nenagrinės, nes tai neva tėra tik trivialus darbo santykių klausimas… VTEK tą klausimą persiuntė švietimo ir mokslo ministrei. Toji, kaip žinome, taip pat yra iškili novatorė, kurios inovacijų nebespėja lopyti net Konstitucinis Teismas. Taigi, galima tikėtis, kad gerbiamoji ministrė Jurgita arba viceministras Giedrius mums atrašys, kad universitetai turi autonomiją ir dėl darbo krūvio, ir dėl etato dalių turi teisę spręsti patys… Deja, viešojo demokratinio valdymo profanacijoms nėra ir negali būti jokios autonomijos.
Taigi, jeigu VTEK esminio klausimo dėl išrinkto viešojo lyderio etato struktūros nenagrinės, tai kokio aspekto nagrinėjimą pats sau dar prasitęsė? „Tempia gumą“, t. y. vilkina, aštraus signalo tyrimą? Tačiau valstybiniai universitetai yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigti viešieji juridiniai asmenys, kuriems galioja visos demokratinės valdysenos teisinės normos. Demokratinėse Vakarų valstybėse tokių pavyzdžių, kad kas nors pats sau iš naujo skaičiuotų kadencijas, pakeitus aukštosios mokyklos pavadinimą, ir dar būtų pats sau viršininkas bei pavaldinys vienu metu, nerasite. Todėl ir LSMU Kardiologijos klinikai turi vadovauti profesorius, dirbantis visu etatu ir visiškai atsiduodantis tai misijai.
Prisiminkime ir tai, kad jau buvo akademinės etikos kontrolieriaus sprendimas dėl neskaidraus, dirbtinai paankstinto LSMU rektoriaus perrinkimo. Tada Remigijus užsimanė apsidrausti nuo galimų netikėtumų ir nusprendė, kad jį senoji taryba, su kuria jau buvo darniai susigiedota, paskubomis perrinktų… Ko verta R. Žaliūno suburta LSMU Taryba? R. Kurlianskis (tas pats iš liūdnai, bet plačiai pagarsėjusio „MG Baltic“) iš LSMU tarybos jau pasišalino, J. Milius nuo savo nuodėmių teismuose, deja, neatsiplovė, o E. Vaicekauskienė šiuo metu dar dalyvauja baudžiamosiose bylose dėl „Nemateko“. Taigi, ištisa pažeidėjų galerija, nors parodoje kabink. Kiek daug problemiškų asmenybių atsitiktinai susitelkė nedideliame ploto vienete… Gal neatsitiktinai?
Faktas, kad valstybinės institucijos – pirmiausia universitetų steigėjas Seimas, savininko teisių turėtojas, ŠMM ir priežiūros institucija VTEK – kratosi savo prievolių įvesti valstybiniame universitete tvarką ir garantuoti, kad parlamento įsteigtas viešas juridinis asmuo būtų valdomas demokratiškai ir teisėtai.
Gilios, sisteminės bėdos matomos ir kituose universitetuose: KTU rektoriaus plagiatai, korupcijos rizika paženklinti sandoriai, iškilaus signataro, VU profesoriaus filosofo V. Radžvilo persekiojimas už mokslines pažiūras… Maža to, netgi tas pats VTEK laikosi oficialios pozicijos, kad valstybinių universitetų tarybų nariai nėra subjektai, kurie privalo deklaruoti interesus. Vien Kauno aukštojo mokslo sektoriuje buvęs LSMU tarybos narys R. Kurlianskis „prakontraktavo“ „MG Baltic“ ir jo patronuojamąsias įmones už šimtus milijonų biudžetinių eurų, tačiau, pasak VTEK, neprivalo to deklaruoti. Tai kas tada privalo deklaruoti? Kokia VTEK misija?
Būtent valstybinėms institucijoms priklauso prievolė gyventi ir valdyti pagal įstatymus bei demokratines vertybes. Tiek VTEK, tiek ŠMM savo oficialiais atsirašinėjimais jau spėjo negražiai pripėduoti. Tai virsta nepaneigiamais įrodymais, kad Lietuvos valstybės institucijos piktybiškai nusišalina nuo savo prievolių būti teisine, demokratine valstybe. Dar šį rudenį inicijuosime Seime spaudos konferenciją dėl šiame rašinyje minimų dalykų. Tai bus paskutinis bandymas ieškoti teisybės ir padorumo mūsų valstybės viduje. Jei ir tai nepadės, teks prašyti, kad būtų suspenduota kai kurių universitetų narystė Europos universitetų asociacijoje, kad laikinai būtų suspenduotas Lietuvos universitetų reitingavimas ir pan. Privalome pasiekti, kad Lietuvos aukštojo mokslo sektoriuje būtų atstatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos veikimas.
Prof. habil. dr. Gediminas Merkys