Nevykdomi regioninės politikos pažadai. Seimo narys prof. Kęstutis Masiulis prašo Ministro Pirmininko Skvernelio paaiškinti, kodėl regionuose valstybės ir savivaldybių finansuojamų darbo vietų mažėja, o Vilniuje daugėja. Seimo narys remiasi Statistikos departamento informacija, kad nuo 2013 m. Vilniaus apskrityje papildomai įsteigta 1,4 tūkst. valstybinių darbo vietų. „Valstiečių ir žaliųjų sąjunga žadėjo, kad pertvarkys regionų politiką, ją padarys efektyvesnę. Vyriausybės nariai skelbė daugiau darbo vietų iškelsiantys į regionus iš sostinės. Bet kol kas rezultatų šioje srityje nematyti. Priešingai, darbo vietos iš regionų toliau telkiamos sostinėje. Naują darbuotojų perkėlimo į Vilnių bangą planuoja sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, užsimojęs uždaryti regionines ligonines“, – sakė parlamentaras.
Statistikos departamentas yra paskelbęs, kad valstybinių darbo vietų mažėja visose apskrityse, išskyrus Vilniaus. Per 4 metus Lietuvoje, neskaičiuojant Vilniaus apskrities, valstybinių darbo vietų sumažėjo nuo 207 tūkst. iki 195 tūkst. „Bent dalies darbo vietų perkėlimas į regionus galėtų smarkiai pagyvinti tų vietų darbo rinką, o sostinėje dėl to nebūtų žymių pasikeitimų, nes privatus sektorius ir taip palaiko darbo rinką konkurencingą. Gaila, bet tokia progresyvi politika, kuri pasiteisino Estijoje, Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Lietuvos Vyriausybei neatrodo patraukli. Į regionus tėra pumpuojami ES pinigai šaligatviams remontuoti, o kad tai neveikia – nes gyventojai išvažiuoja, jaunimas nemato perspektyvų – Vyriausybės nedomina“, – teigia K. Masiulis. Sostinėje iš 303 tūkst. dirbančiųjų, valstybės institucijose ir įmonėse dirba per 100 tūkst. darbuotojų.
Dėl Lietuvos komunistų partijos pripažinimo nusikalstama organizacija. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis rugpjūčio 1 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje pristatė Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama pripažinti LKP nusikalstama organizacija. „Dar 2015 m. lapkričio 5 d. Baltijos valstybių teisingumo ministrai priėmė bendrą pareiškimą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai pripažino būtinybę tinkamai įvertinti okupacinio komunistinio režimo padarytą žalą ir užtikrinti, kad ateities kartos turėtų objektyvų supratimą apie okupacinio laikotarpio nusikaltimus ir jų vykdytojus. 2017 m. birželio 27 d. Seimas priėmė rezoliuciją, kuria pakvietė Vyriausybę parengti įstatymo, kuriuo LKP būtų pripažinta nusikalstama organizacija, projektą. Tačiau tokio įstatymo projekto Vyriausybė iki šiol nėra parengusi“, – teigė L. Kasčiūnas.
Pasak Audroniaus Ažubalio, įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad LKP pripažįstama nusikalstama organizacija, 1940–1941 m. ir 1944–1990 m. SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje įtvirtinusi diktatūrą, veikusi kaip paklusni Sovietų Sąjungos komunistų partijos valios reiškėja ir įgyvendintoja. „Šiuo įstatymo projektu siekiame pagaliau tinkamai įvertinti sovietinę praeitį ir nusikaltimus bei atstatyti istorinę tiesą“, – įstatymo teikimo motyvus komentavo A. Ažubalis. Šis įstatymo projektas iš esmės leis baigti susidvejinimo etapą Lietuvoje, kai auka ir engėjas gyvena po vienu stogu, o engėjas net nesiruošia aukos atsiprašyti.
Teismas sustabdė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymo galiojimą. Taip neskundžiama nutartimi nusprendė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Seimo narių Juozo Oleko ir Antano Matulo pareiškimą. Seimo nariai prašė ištirti, ar sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl gydymo įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatų yra teisėtas, nes viename iš keliamų kvalifikacinių reikalavimų yra numatyta, kad pretendentas į tokias pareigas turi būti Lietuvos Respublikos pilietis arba turėti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
„Tokia padėtis galėtų lemti asmenų teisių, kuriems prašomos ištirti nuostatos užkerta kelią lygiateisiškai dalyvauti konkursuose, pažeidimus, taip pat prievolės atlyginti žalą šiems asmenims atsiradimą, nes dėl to nukentėtų viešasis interesas“, – rašoma teismo nutartyje.
Sveikatos ministras A. Veryga yra paskelbęs konkursus eiti 5 šalies ligoninių vadovų pareigas. Tai – Panevėžio respublikinė ligoninė, Šiaulių respublikinė ligoninė, Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė ir kt.