Atkurtos mūsų valstybės šimtmečio metais, liepos 23–27 d., pirmą kartą Lietuvoje įvyko Tarptautinis dialektologijos ir geolingvistikos kongresas – šimtmečio vertas humanitarinių mokslų renginys. Tai jau devintasis Tarptautinės dialektologų ir geolingvistų asociacijos (SIDG; svetainės adresas http://www.geo-linguistics.org/) kongresas.
Šių kongresų tradicija prasidėjo 1993 m. Vengrijoje, Budapešte, o dabar kas treji metai tokie suvažiavimais rengiami vis kitoje pasaulio šalyje: Nyderlanduose (Amsterdamas, 1997), Lenkijoje (Liublinas, 2000), Latvijoje (Ryga, 2003), Portugalijoje (Braga, 2006), Slovėnijoje (Mariboras, 2009), Austrijoje (Viena, 2012), Šiaurės Kipre (Famagusta, 2015). Šių metų kongreso rengėjai – Lietuvių kalbos institutas, Vilniaus universitetas, Šiaulių universitetas ir Lietuvos mokslų akademija, o į jo mokslinį komitetą, kuriam vadovavo akad. prof. dr. Grasilda Blažienė, buvo įtraukti 11 šalių atstovai.
dr. Genovaitė Kačiuškienė
Susirinkusius į kongresą mokslininkus pasveikino Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. Meilutė Ramonienė, Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius. SIDG prezidentės Maria-Pilar Perea sveikinimą kongreso dalyviams perskaitė asociacijos sekretorė Ruth van Nahl. Sveikinimo žodį tarė ir SIDG žurnalo „Dialectologia & Geolinguistica“ redaktorė nuo 2003 m. Astrid van Nahl. Sveikinimo žodį Šiaulių universiteto vardu kongreso dalyviams virtualiai parengė mokslo ir meno prorektorė prof. Ingrida Šaulienė.
Plenarinio posėdžio pranešimus skaitė kviestiniai pranešėjai: prof. dr. Frans Hinskens (Nyderlandai), dr. Chris Montgomery (Didžioji Britanija), dr. Christoph Purschke (Liuksemburgas) ir prof. dr. Danguolė Mikulėnienė (Lietuva). Prof. Juan-Andrés Villena Ponsoda (Ispanija) parengtą pranešimą perskaitė kongreso sekretoriato pirmininkė dr. Jurgita Jaroslavienė.
Iš viso kongrese, į kurį atvyko 28 šalių atstovai, perskaityta 80 pranešimų. Gausi buvo Japonijos mokslininkų delegacija – net 20 žmonių iš įvairių universitetų ir mokslo institucijų. Ne po vieną dalyvį atvyko iš Ispanijos, Latvijos, Estijos, Slovėnijos, Šveicarijos, Vokietijos. Lietuvai atstovavo būrys Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojų, taip pat Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių universitetų mokslininkai. Beje, būtent Šiaulių universiteto mokslininkai pirmieji Lietuvoje įsitraukė į SIDG veiklą. Tai įvyko 2000 m. Lenkijoje. Be to, svarbu paminėti, kad
kongrese dalyvavo ir patyrę mokslininkai, ir mokslo aukštumų dar tik siekiantys tyrėjai, t. y. doktorantai.
Pagal temas pranešimai buvo suskirstyti į dešimt sekcijų (kasdien jų būdavo po keturias): „Perceptyvioji dialektologija: kiekybinės ir kokybinės perspektyvos“, „Tarpkalbinė dialektologija: daugiakalbis ir daugiakultūris variantiškumas“, „Tarminiai šaltiniai: tekstai, žodynai, atlasai, korpusai“, „Dialektai erdvėje ir laike“, „Tarminis kūrybiškumas ir raštingumas XXI amžiuje: poreikis, galimybė, būtinybė“, „Teorinė dialektologija: tarmės (de)konstrukcija ir (de)konceptualizacija“, „Lingvistinė (mokslinė laboratorinė) dialektų vertė ir savivertė“ ir „Kaupiamosios ir interpretacinės metodologijos dialektologijoje“. Dešimtoji sekcija buvo skirta olandų ir japonų dialektologijos ryšiams kaip tam tikram tiltui tarp Vakarų ir Rytų aptarti. Pranešimuose gvildentos temos skyrėsi tiek šalies (kalbos ar tarmės) ar tyrimo aspektais, tiek ištirtumo laipsniu – buvo pristatinėjami ir neseniai pradėti, ir jau baigti darbai.
Kongreso pabaigoje įvyko SIDG ataskaitinis posėdis. Jo metu asociacijos prezidente antrą kartą išrinkta Maria-Pilar Perea iš Barselonos universiteto (Ispanija), o viceprezidentais – Šiaurės Kipro, Japonijos ir Rumunijos dialektologai. Iš Lietuvos į SIDG vadovaujančias institucijas perrinktos G. Kačiuškienė (ji yra nominacijų komiteto narė nuo 2015 m.) ir R. Kvašytė (vykdomojo
komiteto narė nuo 2012 m.). Posėdyje taip pat buvo svarstomi įvairūs su naryste ir finansais susiję klausimai. Ypač daug dėmesio skirta leidybos klausimams. Žurnalo redaktore vėl patvirtinta A. van Nahl. Tvarkyti internetinę asociacijos svetainę, kaip ir lig šiol, patikėta R. van Nahl.
Dialektologijos ir geolingvistikos kongresai išsiskiria nusistovėjusia tvarka. Šalia plenarinių ir sekcijų pranešimų bei aktyvių mokslinių diskusijų jo dalyvių visada laukia kultūrinė ir pažintinė programa. Taip siekiama, kad svečiai geriau pažintų kongresą rengiančią šalį, tautos tradicijas ir kitas įdomybes, nes dažnas iš jų pirmą, o gal ir vienintelį kartą lankosi joje. Viena šio kongreso diena buvo skirta kultūrinei pažintinei išvykai: Rumšiškėse apžiūrėtas Lietuvos liaudies
buities muziejus, kuriame klausytasi muzikos, šokta ir grota. Po to dar aplankyti Trakai ir Kernavė.
Turiningai praleidę savaitę – išklausę pranešimus, dalyvavę diskusijose, pabuvę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, susipažinę su Vilniaus universitetu ir jo biblioteka, šiek tiek pakeliavę po Lietuvą, ir, kas ne mažiau svarbu, patyrę susitikimo džiaugsmą bei užmezgę naujas pažintis, išsiskyrėme trejiems metams. 2021 m. dialektologus ir geolingvistus į kongresą kvies rumunai – dešimtasis kongresas vyks Bukarešte.
Regina Kvašytė