Rugpjūčio 16 d. Lietuvos mokslininkų sąjungos būstinėje įvyko susitikimas su Kauno technologijos universiteto Europos instituto vadovu Vygaudu Ušacku. Šio susitikimo tikslas – aptarti galimybes stiprinti akademinės bendruomenės dalyvavimą, tobulinant valstybės strategiją, regioninę politiką, viešojo sektoriaus valdymą ir mokslo bei studijų sistemą. Daugelis mūsų esame girdėję apie ilgametę šio instituto vadovo diplomatinę veiklą ypač atsakinguose postuose: Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Meksikoje, Didžiojoje Britanijoje. 2008–2010 m. Vygaudas Ušackas – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras. Beveik 8 metus vadovavo sudėtingiausioms Europos Sąjungos diplomatinėms misijoms: iš pradžių buvo ES specialusis atstovas vienoje labiausiai etninių ir religinių konfliktų draskomoje valstybėje – Afganistane, po to ES ambasadorius kitoje, itin prieštaringai vertinamoje, vis agresyvesnę užsienio politiką demonstruojančioje ir tarptautinius susitarimus laužančioje Rusijoje.
Šiuo metu ambasadoriaus Vygaudo Ušacko pavardė vis dažniau minima tarp galimų pretendentų kitais metais vyksiančiuose Lietuvos Prezidento rinkimuose. Jo diplomatinė patirtis ir ryšiai su įtakingais įvairių valstybių ir tarptautinių organizacijų politikais nekelia jokių abejonių: vargu ar kuris kitas Lietuvos visuomenės veikėjas, minimas tarp pretendentų į valstybės vadovo postą, galėtų šiuo požiūriu jam prilygti. Gerokai mažiau visuomenei žinomi jo šeimos biografijos faktai. Senelis Adomas Ušackas, ūkininkas iš Utenos rajono, jau pirmojo trėmimo metu – 1941 m. birželio 14 d. su šeima buvo išplėštas iš gimtojo krašto. Netrukus šeimos nariai buvo atskirti: senelis atsidūrė liūdnai pagarsėjusiame Krasnojarsko srities Rešiotų lageryje, o močiutė su mažamečiais vaikais – Altajaus krašte. Todėl visiškai suprantama, kodėl, atėjus Atgimimui, Vygaudas Ušackas tapo jaunimo pilietiškumo projekto „Misija Sibiras“, tęsiamo iki šių dienų, iniciatoriumi.
Nors, siekdamas išvengti okupacinės valdžios persekiojimo, senelis, grįžęs į Lietuvą, persikėlė gyventi į Žemaitiją – Skuodo rajoną, tačiau tremties, vadinamųjų „liaudies priešų“ šešėlis lydėjo ne tik jį, bet ir jo vaikus, net vaikaičius. Kai baigęs vidurinę Vygaudas pabandė įstoti į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, jo prašymas buvo atmestas. Tai pavyko padaryti tik padirbėjus statybose ir atlikus privalomąją karinę tarnybą, ir Lietuvoje pasirodė pirmieji Atgimimo aušros spinduliai.
Tiek būsimasis teisininkas Vygaudas, tiek jo sutuoktinė Loreta, su kuria prieš porą metų atšventė vedybinio gyvenimo 25-metį, – aktyvūs Sąjūdžio dalyviai nuo pat pirmųjų jo dienų. Vygaudas tapo vienu iš Lietuvos studentų sąjungos atkūrėjų, rašė straipsnius Sąjūdžio spaudai. Loreta darbavosi „Atgimimo“ redakcijoje.
Laiminčios Lietuvos vizijos idėja Vygaudui kilo, atstovaujant Europos Sąjungai karščiausiuose pasaulio taškuose. Pasak Vygaudo, laiminčios Lietuvos idėja gali įkvėpti kurti tokią valstybę, kurioje kiekvienas norėtų gyventi, tačiau „tam reikia vilties, valios ir išminties“. Šios idėjos autorius primena, kad būtent tokios Lietuvos idėja ne kartą lydėjo mūsų valstybę sudėtingiausiais jos istorijos momentais: Žalgirio mūšyje, Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir per visą Pirmosios Respublikos (1918–1940) gyvavimo laikotarpį. Tautos nepalaužė net 50-metų trukusi viena iš žiauriausių pasaulyje okupacijų ir bandymai sustabdyti tautos laisvės žygį, atkūrus Nepriklausomybę.
skyriaus „Kita Lietuva“ vadovas, Žemės ūkio rūmų prezidentas dr. Arūnas Svitojus.
Prof. dr. Jonas Jasaitis
Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas