Kai Lietuvos Respublikos Seimas 2019-uosius paskelbė Pasaulio lietuvių metais, teigiau, kad „Pasaulio lietuvių metai – tai kokybiškai naujas Lietuvos diasporos ir valstybės dialogas“. Šiandien nerimaudamas turiu pasakyti, kad kol kas kokybiškai plėtojamas tik Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) dialogas, ir tai pirmoji problema.
Nenumaldomai artėja ne tik 2019-ieji, bet ir metas Seime, kai bus tvirtinamas 2019 m. biudžetas. Ar suspėsime, ar nebus finansavimas skiriamas trafaretiniu būdu – „iš ministerijų ir savivaldybių asignavimų“? Tada nieko gero nelauk, nes pinigai paskęsta „bendrose finansavimo eilutėse“. Priminsiu, kad Seime paskelbus 2019-uosius Pasaulio lietuvių metais, Seimo nutarimo 2 straipsnyje pasakyta:
„Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
1) sudaryti Pasaulio lietuvių metų komisiją, kuri iki 2018 m. rugsėjo 1 d. parengtų Pasaulio lietuvių metų minėjimo programą;
2) 2019 metų valstybės biudžete numatyti lėšų komisijos sudarytai ir patvirtintai Pasaulio lietuvių metų minėjimo programai įgyvendinti.“
Štai jau spalio vidurys, bet dar neturime parengtos oficialios Pasaulio lietuvių metų minėjimo programos. Tiesa, kai kam pavyko susipažinti su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektu, Pasaulio lietuvių metų 2019 metų plano ir lėšų poreikio projektu po derinimo su institucijomis. Kodėl taip atsitiko? Sakysite, tai Lietuvoje įprasta praktika, kai vėluojama, derinama, aiškinamasi, o paskui pateikiamas kažkoks variantas. Tačiau reikia išsiaiškinti tokio vėlavimo priežastis, nes EBPO priklausančiai valstybei tokia situacija neleistina.
Šįkart taip neturėjo būti, nes, kaip rašiau šiame pranešime, „Pasaulio lietuvių bendruomenė, jos pirmininkė Dalia Henke, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdyba labai atsakingai ir profesionaliai įsitraukė į galimų Pasaulio lietuvių metų veiklų rengimą, teikė pasiūlymų ir diskutavo. Bendradarbiaujant man, metų paskelbimo iniciatoriui, ir Pasaulio lietuvių bendruomenei, gauta per 50 konkrečių pasiūlymų (PLB valdybos nariai netgi juos reitingavo). Iš jų ypač minėtinos šios idėjos:
1) surinkti medžiagą apie įvairiose valstybėse esančius lietuviškus ženklus ir sukurti interneto svetainę „Lietuvybės ženklai pasaulyje“ su turistiniais maršrutais;
2) 2019 m. surengti PLB ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) kraštų valdybų pirmininkų suvažiavimą;
3) parengti virtualią parodą „Pasaulio lietuvių bendruomenė: kūrimasis ir raida 1949–2019“;
4) išleisti tęstinį leidinį apie Pasaulio lietuvių bendruomenės istoriją „Pasaulio lietuvių bendruomenė 2004–2019“;
5) surengti tarpdisciplininę mokslinę konferenciją „Lietuvos diaspora 1949–2019 m.: praeitis, dabartis, ateitis“. Kurios iš šių veiklų liks programoje, dar nežinome, ir tai antroji problema. Taigi šiandien galime kalbėti tik apie projektą, kuris gali būti koreguojamas, tikslinamas, įgyvendinamas iš dalies ir kt.
Pasaulio lietuvių metų minėjimo plano projektas, arba antroji problema
„Pasaulio lietuvių metų minėjimo 2019 metais planas“ – dar net neoficialus projektas – liudija apie aštuonis esminius dalykus. Tai yra:
1) Pasaulio lietuvių metų viešinimas nacionalinėje žiniasklaidoje;
2) lituanistinis švietimas užsienyje ir užsienio lietuvių mokslininkų įsiliejimas į Lietuvos mokslo erdvę;
3) Lietuvos visuomenės pažintis su išeivija ir užsienio bendruomenių veikla, pristatant Lietuvos ekonominį, kultūrinį, turizmo ir pan. potencialą;
4) etninė kultūra etninėse lietuvių žemėse ir užsienio lietuvių bendruomenėse;
5) Lietuvos miestų inicijuojama veikla (emigrantų sambūriai, forumai, susitikimai, konferencijos);
6) lietuviškos tapatybės apmąstymas;
7) globalių miestų ir diasporos tinklų plėtra;
8) Lietuvos kultūros pristatymas ir sklaida užsienyje.
Ar visos šios aštuonios veiklos svarbios: a) Lietuvai; b) Pasaulio lietuvių bendruomenei; c) ir Lietuvai, ir Pasaulio lietuvių bendruomenei? Atsakymą Jūs žinote patys. Mano galva, vis dar trūksta veiklų, kad galėčiau pasirinkti trečiąjį variantą. Projekte numatyta nemažai veiklų, kurios kyla ne iš Pasaulio lietuvių metų idėjos, bet iš tradicinių renginių, pavyzdžiui, miesto dienų švenčių, konkursų ir festivalių. Tokius projektus vadinčiau papildomais, kurie greičiausiai „paskęstų“ kitų renginių gausoje. Norėtųsi tikslinių veiklų, tikslinių projektų, tokių kaip Kauno miesto savivaldybės, Šiaulių miesto savivaldybės, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Panevėžio apskrities Gabrielės-Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, susietų su pasaulio lietuvių gyvenimu. Būtų reikšmingi, pavyzdžiui, tokie renginiai Kaune: „Pasaulio lietuvių veiklai skirtos parodos“, „Knygų ir filmų pasaulio lietuvių tema pristatymai, viešos diskusijos ir susitikimai“, „Virtuali ekspozicija“, „Kauno miesto muziejaus ir kilnojamosios parodos-žaidimo pristatymas“.
Man, šiauliečiui, malonu pažymėti, kad Šiaulių miesto veikla taip pat yra orientuota į Pasaulio lietuvių metų tikslą ir uždavinius. Įdomus siūlymas – kviesti Pasaulio lietuvių bendruomenes fiksuoti nuotraukose lietuvybę saugančius objektus.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka imasi veiklos, kuri orientuota į akademinį diskursą ir diasporos aktualijas: „Diasporos tyrėjų seminaras“, „Renginių erdvė „Čia – Pasaulio lietuvių namai“, „Diskusijų ciklas dvigubos pilietybės tema“. Panevėžio apskrities Gabrielės-Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka surengs tarptautinę mokslinę konferenciją „Dokumentinis paveldas išsaugojant lietuvių išeivijos tapatumą“. Vertinga ir Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva – diskusija ,,Ką reiškia būti pasaulio lietuviu?“
Plane esanti veikla suponuoja esminį GRĮŽIMO Į LIETUVĄ motyvą, o tai gali sutapatinti Pasaulio lietuvių metus su „Globalios Lietuvos“ programa. Aš matyčiau VISŲ LIETUVIŲ IR LIETUVIŲ KILMĖS ASMENŲ BENDRADARBIAVIMO MOTYVĄ, galintį įgyvendinti metų, kuriuos minėsime, tikslą. Tokių veiklų reikėtų daugiau, joms turėtų būti skiriamas tikslinis finansavimas. Mano galva, projekte:
a) trūksta Pasaulio lietuvių bendruomenės ir užsienio lietuvių bendruomenių veiklų (jos buvo apmąstytos ir pasiūlytos);
b) stokojama akademinio pasaulio įsitraukimo ir mokslinės užsienio lietuvių, diasporos refleksijos;
c) nėra vienos informacinės sistemos, kurioje būtų visa veikla ir einamieji įvykiai;
d) jokia veikla nenumatyta Lietuvos Respublikos Seime, nors siūlėme organizuoti konferenciją „Pasaulio lietuviai – Lietuvos valstybės kūrėjai“, skirtą Pasaulio lietuvių metams;
e) nemažai veiklų „pritempta“ prie Pasaulio lietuvių metų minėjimo, tikintis gauti (ir papildomą) finansavimą;
f) pasigendu didesnio Kultūros ministerijos indėlio;
g) nėra tikslinio finansavimo, nes siūloma „nustatyti, kad planas įgyvendinamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms ministerijoms, institucijoms, įstaigoms patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų teisėtai gautų lėšų“.
Pasaulio lietuvių metai viešojoje erdvėje, arba trečioji problema
Dvi pirmosios problemos galbūt nulemtos ir viešojoje erdvėje dominuojančio požiūrio į Pasaulio lietuvių metus. Žiniasklaidoje paskelbtos informacijos turinio analizė liudija tris dalykus:
a) Pasaulio lietuvių metų idėją objektyviausiai perteikė išeivijoje, emigracijoje gyvenantys lietuviai, pateikę oficialią Lietuvos Respublikos Seimo pranešimo („Seimas 2019-uosius paskelbė Pasaulio lietuvių metais“) pranešimo žiniasklaidai informaciją („Pasaulio lietuvis“, http://www.lietuviai.co.uk/). Svetainė http://www.lietuviai.co.uk straipsnyje „Seimas 2019-uosius paskelbė Pasaulio lietuvių metais“ pristatė glaustą informaciją ir net įdėjo Seimo pastato nuotrauką.
Interneto svetainė „Lietuvos žinios“, įregistravus projektą, paskelbė Kazio Kazakevičiaus straipsnį „Pasaulio lietuvių metų jau nebepakaks“, kurioje išsakyta pagrindinė idėja: „Tačiau ir šalies politikai, ir išeivijos atstovai tikina, kad vien gražių deklaracijos žodžių nepakanka. Reikia konkrečių darbų, rodančių rūpestį tiek užsienyje gyvenančiais tėvynainiais, tiek nusprendusiais grįžti į Lietuvą.“ Primenamos Vyriausybės iniciatyvos, keliamas referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimas. Savita tai, kad žurnalistas pateikia ir PLB atstovo nuomonę. „Tačiau, kaip „Lietuvos žinioms“ teigė PLB valdybos narys, Viešųjų ryšių komisijos pirmininkas Laurynas Gerikas, jei nebus imtasi konkrečių darbų, įtvirtinant dialogą su lietuvių diaspora, kitų metų paskelbimas Pasaulio lietuvių metais gali tapti tik abstrakčia deklaracija. <…> Būtų gerai, kad politikai pradėtų vykdyti savo rinkimų pažadus.“ Šis straipsnis pradeda Pasaulio lietuvių metų ir referendumo dėl dvigubos pilietybės sutapatinimo strategiją, kuri pavojinga pačiai metų, kuriuos minėsime, idėjai ir jos uždaviniams. Pasaulio lietuvių metai siejasi su referendumu, bet tik kaip galima diskusijų platforma.
Svetainė „diena.lt“ straipsnyje „2019-uosius siūloma paskelbti Pasaulio lietuvių metais“ pateikė trumpą informaciją iš oficialių dokumentų, o jos pradžioje paryškintu šriftu akcentavo: „2019-uosius „valstietis“ Stasys Tumėnas siūlo paskelbti Pasaulio lietuvių metais. Kitąmet sukanka 70 metų, kai buvo paskelbta Pasaulio lietuvių bendruomenę įsteigusi Lietuvių Charta.“
Po šio straipsnio buvo tokių komentarų: „Geriau paskelbti „lietuvių emigrantų“ metais!“; „Tie „lietuviai“ mus prisimins, TIK kai galės Lietuvą kažkaip numelžt, kartą išdavę išduos ir vėl.“; „Reikia telkti, stiprinti lietuvių diasporą. Mažai tautai tai labai svarbu šiais globalizmo laikais. Gaila, kad nedaugelis tai supranta. Stiprybės Lietuvos patriotams! Esam didi tauta, tad išlikime orūs. Mažiau saviplakos ir savęs žeminimo.“ Tokie komentarai liudija, kad skaitytojai Pasaulio lietuvių metus sieja ne su istoriniais dalykais, bet su šiuolaikinėmis asmens, tautos ir valstybės problemomis.
Svetainė „15 min.“ straipsnyje „2019-uosius siūloma paskelbti Pasaulio lietuvių metais“ (2018 m. vasario 18 d.) pirmiausia įdėjo mergaitės su trispalve nuotrauką, o tekste pateikė BNS informaciją, kurios pabaiga tokia: „Anot projekto iniciatoriaus, globaliame pasaulyje išlieka aktuali Chartijos nuostata, kad „savo tėvų išlaikytą Lietuvių Tautos gyvybę lietuvis perduoda ateities kartoms, kad amžinai gyventume.“
Lietuvos istorijos laikraščio svetainė „voruta.lt“ straipsnyje „2019-ieji – Pasaulio lietuvių metai“ pateikė trumpą informaciją ir įdėjo skaidrę su Lietuvių Charta. Taip siekiama formuoti istorinę sąmonę.
Apibendrinant tenka konstatuoti, kad selektyvi informacija neatskleidžia Pasaulio lietuvių metų idėjos, jos tikslo ir uždavinių, todėl visuomenei nepateikta esminė informacija. Aš pats ją aiškinau susitikimuose su visuomene, radijo laidose, straipsniuose, bet akivaizdu, kad mes dažnai kalbame ne apie tą patį. Taigi išaiškėja trečioji problema – Pasaulio lietuvių metų idėjos komunikacijos problema.
Šios trys problemos suponuoja galimybę, kurią matau kaip Pasaulio lietuvių metų tikslą: „Projekto tikslas – 2019 metus paskelbti Pasaulio lietuvių metais, pažymint Lietuvių Chartos (1949) 70-metį ir inicijuojant užsienio lietuvių bei Lietuvos gyventojų bendradarbiavimą. Siekiant šio tikslo, iškelti penki uždaviniai:
1) sudaryti sąlygas Lietuvos gyventojams palaikyti kokybiškai naujus ryšius su užsienio lietuviais, jų bendruomenėmis;
2) ugdyti istorinę sąmonę ir plėsti istorinį žinojimą;
3) skatinti tautinės tapatybės apmąstymą, sklaidą ir įprasminimą;
4) palaikyti lituanistinį švietimą, lietuviškos kultūros tąsą, kultūros paveldo perėmimą ir šiuolaikinį jo interpretavimą;
5) telkti Lietuvos diasporą veiklai, kuri reikšminga Lietuvos valstybingumui, nepriklausomos ir demokratinės valstybės tęstinumui.
Jeigu mes pasieksime šį tikslą, 2020 m. galėsime sau ir kitiems pasakyti, ką reiškia būti lietuviu Lietuvoje ir pasaulyje. To linkiu ir Jums, ir sau.
Dr. Stasys Tumėnas
Autorius yra Lietuvos Respublikos Seimo narys, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininko pavaduotojas
LR Seimo ir LPB rezoliucijos, priimtos 2018 m. spalio 11 d., bus paskelbtos kitame „Mokslo Lietuvos“ numeryje)