Viena iš Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) veiklos sričių yra geodezijos darbų organizavimas ir užtikrinimas. Nacionalinėje žemės tarnyboje veikia Geodezijos ir nekilnojamojo turto kadastro skyrius, kuriame dirba patyrę geodezijos studijas baigę specialistai. Visi jie įneša svarų indėlį į šios srities vystymą. „Vadovaujantis Valstybinio geodezinio pagrindo tvarkymo ir krašto kartografavimo 2018–2020 metų programa, NŽT pavesta plėtoti valstybinį geodezinį pagrindą. Tai ypač svarbu navigacijos, karo topografijos, geologijos, metrologijos ir kitose šalies ūkio, mokslo ir technikos srityse. Kad viskas gerai funkcionuotų, būtina tikslinti geodezinį pagrindą, jo parametrus bei tikslinti paties geoido parametrus“, – teigia NŽT direktorius Laimonas Čiakas.
Geoidas (gr. geo – žemė + gr. eidos – pavidalas) yra geriausiai Žemės formą atspindintis paviršius, einantis per aukščių sistemos pradinį tašką. Geoido paviršius yra artimas vidutiniam jūrų ir vandenynų vandens paviršiui. Taigi jo pavidalas geriausiai atspindi Žemės formą, jei menamai pratęsime geoido paviršių ties vandenynais ir per sausumos teritorijas. Praktikoje naudojamas geoidui labai artimas kūnas – kvazigeoidas, nuo kurio paviršiaus atskaičiuojami normaliniai aukščiai.
Normalinių aukščių sistema taikoma daugelyje Europos Sąjungos valstybių, taip pat ir Lietuvoje. Ji įteisinta 2014 m. Lietuvos Vyriausybės nutarimu ir įsigaliojo nuo 2016 m. Bendros Europos valstybių aukščių sistemos pradinis taškas yra Normaal Amsterdam Peil (NAP), įrengtas Nyderlandų sostinėje Amsterdame.
Pirmą kartą Lietuvos teritorijos kvazigeoido modelį Valstybinės geodezijos tarnybos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba) užsakymu 1994–1998 m. sudarė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos ir kadastro katedros bei Geodezijos instituto mokslininkai. Tada sukurto kvazigeoido modelio tikslumas buvo 8 cm. Jį patikslinus 2015 m., nustatytas 3 cm tikslumas, t. y. tokiu tikslumu dabar galima nustatyti kvazigeoido atstumus nuo priimto Žemės elipsoido paviršiaus. Kvazigeoido modelis dengia teritoriją, esančią tarp 53º 57º šiaurės platumos ir 20º 27º rytų ilgumos. Norintys gali jo matematinį pavidalą pagal keletą duomenų formatų atsisiųsti iš Lietuvos erdvinės informacijos portalo (geoportal.lt).
Šiuo metu tiek Lietuvos geodezinių koordinačių (LKS94), tiek normalinių aukščių sistema (LAS07) yra bendros su Europos žemyno geodezinių koordinačių (ETRS89) ir aukščių sistemomis (EVS2007). Tai ypač svarbu vystant bendrus infrastruktūrinius projektus su artimiausiomis kaimyninėmis valstybėmis.
Šiaurės šalių geodezijos komisija iškėlė uždavinį parengti Šiaurės šalių ir Baltijos valstybių kvazigeoido modelį, kurio tikslumas būtų 5 mm lygumose ir 10 mm – kalnuotose vietovėse. Lietuvoje numatyta patikslinti du rinkinius, pirma, gravimetrinių duomenų rinkinį, atliekant Lietuvos teritorijos sunkio lauko nevienalytiškumo tyrimus, antra – aukščių pagrindo duomenų rinkinį, geodeziniais matavimais patikslinant Lietuvos valstybinio vertikaliojo tinklo gruntinių punktų elipsoidinius aukščius.
NŽT skelbtą atvirą konkursą geoido modelio tikslinimui reikalingiems sunkio lauko nevienalytiškumo tyrimams atlikti laimėjo ilgametę tokių darbų patirtį turintys Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos ir kadastro katedros bei Geodezijos instituto mokslininkai. Kadangi darbų apimtys yra didelės, dalį geodezinių ir gravimetrinių matavimų, vadovaujant vyresniems kolegoms, atlieka Geodezijos ir kadastro katedros studentai, studijuojantys pagal geodezijos (bakalauro lygmens) bei geodezijos ir kartografijos (magistro lygmens) studijų kryptis. Jauniesiems kolegoms tai yra tikrai neįkainojama praktika ir patirtis dirbti su pačiais moderniausiais prietaisais – santykiniais gravimetrais ir GNPS imtuvais.
„Visus reikalingus geodezinius darbus numatoma baigti 2019 m., o 2020 m. sudaryti naują patikslintą Lietuvos teritorijos geoido modelį“, – pabrėžė NŽT direktorius Laimonas Čiakas. Parengta pagal Žemės ūkio ministerijos pranešimą