Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė „Mokslo Lietuvai“ atsiųstame pranešime net kelis kartus akcentavo būtinybę palaikyti pastovius ryšius su švietimo bendruomene. Tenka tik pritarti centro vadovei, kad toks bendradarbiavimas leistų veikti greičiau ir efektyviau, sprendžiant bendrojo ugdymo rezultatų vertinimo problemas: kokybiškiau parengti užduotis ir jų vertinimo kriterijus, paspartinti ekspertų atranką. Direktorei išsiųstame laiške išreiškėme paramą jos teiginiams ir kvietėme prisidėti prie Lietuvos mokslininkų sąjungos iniciatyvos atkurti periodinę pedagoginę spaudą. Lietuvos mokslininkų sąjunga yra pasirengusi dalyvauti, sprendžiant šią labai aktualią problemą. Atsakymo negavome.
Galima iki užkimimo aiškintis, kad buvę leidiniai (laikraštis „Dialogas“, žurnalas „Mokykla“ ir kt.) buvo nepakankamai kokybiški, tačiau jų leidybos nutraukimas – ne išeitis. Grįžtamasis ryšys – būtina pastovaus bendravimo sąlyga. Pedagogams būtini savarankiški, nuo valdymo institucijų nepriklausantys leidiniai, kuriuose galėtų pasisakyti tiek bendrojo lavinimo, tiek kitų ugdymo įstaigų vadovai ir pedagogai, tiek švietimo problemomis besidomintys akademinės bendruomenės atstovai ir edukologai tyrėjai.
Lietuvos mokslininkų sąjunga nuo pat jos įkūrimo pradžios (1989 m.) leidžia laikraštį „Mokslo Lietuva“. Prie šios redakcijos telkiasi ir edukologijos mokslo atstovai. Jų ypač gausėja, netekus Lietuvos edukologijos universiteto. Šio mokslo centrų neįmanoma per trumpą laiką sukurti jokiame kitame universitete, todėl pasyviai laukti, kada jie kažkur (VDU, VU ir pan.) atsiras, yra nepateisinama.
Akademinei bendruomenei ypač artimos besimokančio jaunimo visapusiško ugdymo problemos. Mums tikrai ne tas pats, kokie auklėtiniai pasibels į universitetų ir kolegijų auditorijas. Tačiau jau daugiau kaip dešimtmetis, kai tiek edukologijos tyrimai, tiek dialogas su pedagogais praktikais pateko į viešosios erdvės užribį. Keista, kad ir dabartinė Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė nejaučia pedagoginės žiniasklaidos poreikio. Šios ministerijos leidžiamos „Švietimo naujienos“ tikrai negali užpildyti atsiradusios spragos. Tokia padėtis nesiderina su demokratinės valstybės statusu.