Lietuvos kolegijų direktorių konferencijoje išrinkta ir patvirtinta nauja viceprezidentė. Ja tapo Vilniaus kolegijos direktorė doc. dr. Žymantė Jankauskienė. Būsimosios kadencijos metu ji sieks labiau sutelkti koleginį sektorių ir pasiruošti aukštesniems kokybiniams reikalavimams. Naujosios viceprezidentės teigimu, kiekvienos asociacijos idėja yra bendro tikslo siekimas ir asociacijos stiprinimas. „LKDK esu naujas žmogus ir prie šios organizacijos prisijungiau tik prieš kelis mėnesius, tapusi Vilniaus kolegijos direktore. Turime 21 narį – 12 valstybinių ir 9 nevalstybines kolegijas, kurios šiandien susiduria su demografiniais iššūkiais, aukštojo mokslo reforma, besikeičiančia rinka ir daugeliu kitų veiksnių, darančių įtaką jų veiklai.
Natūralu, kad kiekvienas narys siekia to, kas geriausia jo kolegijai, o žvelgdami į 21 narį, matome labai skirtingas situacijas: vienos kolegijos – mažesnės, kitos – didesnės, vienas veikia regionų iššūkiai, o kiti nori veikti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Vieningą mūsų balsą turi girdėti Švietimo ir mokslo ministerija, kuri, būdama kolegijų steigėja, siunčia žinutę, kad kolegijų situaciją reikia vertinti kritiškai. Akivaizdu, kad reikia susitelkti, bendradarbiauti, panaudoti finansinius ir žmogiškuosius išteklius, siekiant gerinti aukštojo mokslo kokybę. „Šiame kontekste vieninga LKDK pozicija yra svarbi, dalyvaujant politinių sprendimų priėmimo procese, formuojant pasitikėjimą ir kuriant tinkamą įvaizdį viešojoje erdvėje“, – sako ji.
Reikia aiškių veiklos vertinimo rodiklių
Doc. dr. Ž. Jankauskienės teigimu, Švietimo ir mokslo ministerija mato kolegijų potencialą tapti taikomųjų mokslų universitetais, kokie yra visoje Europoje: „Žinoma, kaip ir Vakarų Europos kolegijos, mes orientuojamės į praktinę veiklą, kuri sudaro apie 30 proc. visų studijų. Vykdome aukštos kokybės studijas, modernizuojame praktinių įgūdžių laboratorijas, glaudžiai dirbame su verslu, darbdaviais, kurie yra pagrindiniai mūsų vykdomų studijų programų konsultantai. Tačiau reikia pripažinti, kad mokslo taikomoji veikla kolegijose yra fragmentiška. Nėra planuojama sisteminė veikla, tad, norint kopti kokybės laiptais aukštyn, reikės nemažai darbo. Todėl kartu su Švietimo ir mokslo ministerija turime apsibrėžti, kas tai yra mokslo taikomoji veikla mūsų šalies ir švietimo sistemos kontekste, kokiais rodikliais galėsime tą veiklą išmatuoti, kaip ir kiek ji bus finansuojama, kadangi universitetai mokslo veiklai finansuoti gauna daugiau lėšų.
Čia matau galimą didelį kolegijų indėlį. Mūsų asociacijos Mokslo taikomosios veiklos komiteto nariai ir komiteto pirmininkė dr. Nijolė Zinkevičienė, atstovaujanti LKDK Europos taikomųjų mokslų universitetų tinkle, gali kartu su Švietimo ir mokslo ministerija diskutuoti ir tiesiogiai dalyvauti, kuriant mokslo taikomosios veiklos Lietuvoje prioritetus bei vertinimo rodiklius.“
Laukia tolimesnės reformos vizijos
Pasak LKDK viceprezidentės, ji yra patenkinta konstruktyviu dialogu su Švietimo ir mokslo ministerija, kuri atsižvelgia į išsakomus lūkesčius ar pastebėjimus. „Ministerijos keliami reikalavimai yra pamatuoti, tačiau šiame etape jau norėtųsi aiškesnės vizijos, ryžtingesnio politikos formavimo, projektinio rodiklių pristatymo. Šiais metais ministerija pasiūlė didesnį valstybės finansuojamų vietų skaičių į kolegijas stojantiems pretendentams. Deja, nemaža dalis šių lėšų liko nepanaudota. Iš ministerijos tai buvo ženklas jaunimui, kur link sukti, kokiose srityse valstybei reikės specialistų. Tačiau, kaip ir LKDK posėdyje, LAMA BPO prezidentas prof. dr. Pranas Žiliukas pastebėjo, kad šis ministerijos žingsnis atskleidė ir labai dideles švietimo sistemos problemas bendrojo ugdymo institucijose.
Į aukštąsias mokyklas ateina studijoms nepasirengę jaunuoliai, kuriems reikia labai daug pastangų ir laiko, kad pasivytų geriau pasiruošusius. Ne visiems užtenka motyvacijos taip elgtis iki studijų pabaigos. Dėstytojai susiduria su išbandymais, kaip, taikant skirtingus studijų metodus, padėti skirtingo pasirengimo studentams pasiekti numatytų studijų rezultatų“, – sako ji.
„Remiantis statistika, patenkame tarp penkių šalių, kuriose yra daugiausiai aukštąjį išsilavinimą turinčių 25–34 m. žmonių. Tačiau pagal lėšas, skiriamas vienam studentui, esame sąrašo apačioje. Svarbu palaikyti tinkamą studijų kokybę, kad neįvyktų aukštojo mokslo išsilavinimo devalvacija. Malonu matyti, kad situacija keičiasi. Vis daugiau „šimtukininkų“ renkasi kolegijas. Žmonės siekia žinių, ypač praktinių įgūdžių, norėdami kuo greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje. Kolegijų misija yra suteikti jiems šią galimybę“, – sakė LKDK viceprezidentė
Ž. Jankauskienė.
Tomas Ruseckas