Gražų rugsėjo 29 d. rytą į Tytuvėnus rinkosi kalbininkai ir besirūpinantys kalbos klausimais kitų profesijų žmonės iš įvairių Lietuvos vietovių. Visų tikslas – dalyvauti Lietuvių kalbos draugijos XVIII suvažiavime.
Praėjusiais metais pradėta tradicija rengti suvažiavimus vis kito skyriaus kuruojamoje teritorijoje (tąkart jis vyko Ukmergėje). Šių metų suvažiavimui Tytuvėnai pasirinkti Kelmės savivaldybės kalbos tvarkytojos dr. Onos Laimos Gudzinevičiūtės iniciatyva. Vienuolyno piligrimų centro salėje vos tilpo beveik 80 dalyvių, tarp jų buvo ir keli iš užsienio valstybių – draugijos Maskvos skyriaus pirmininkė ir svečiai iš Italijos.
Suvažiavimas, kaip įprasta, prasidėjo sveikinimais ir padėkomis. Kelmės rajono savivaldybės mero Vaclovo Andrulio sveikinimą ir padėką Lietuvių kalbos draugijos (LKD) pirmininkei prof. Genovaitei Kačiuškienei bei sekretorei Ritai Urnėžiūtei įteikė mero pavaduotojas Albertas Brazas. Kelmės rajono savivaldybės kalbos tvarkytojai dr. Onai Laimai Gudzinevičiūtei įteikta Seimo nario Juozo Rimkaus padėka.
Svarbiausia suvažiavimo dalis – išklausyti LKD nuveiktų darbų ataskaitą ir aptarti ateities darbus. Draugijos pirmininkė prof. G. Kačiuškienė išsamiai aptarė draugijos tarybos ir valdybos nuveiktus darbus ir, kiek leido laikas, apžvelgė draugijos skyrių veiklą. LKD taryba sudaryta iš įvairių vietovių atstovų: 8 nariai yra iš Vilniaus, du – iš Šiaulių, po vieną – iš Klaipėdos, Panevėžio, Kelmės, Jurbarko ir Kazlų Rūdos skyrių.
Audrys Antanaitis, Ona Laima Gudzinevičiūtė. Reginos Kvašytės nuotr
Tarybos nariai yra pasiskirstę pareigomis: kiekvienas jų rūpinasi tam tikra veiklos sritimi, pavyzdžiui, viešąja ir žurnalistų kalba, kalba švietimo įstaigose, leidyba, ryšiais su visuomene ir su užsienio lietuviais, skyrių bendradarbiavimu ir pan. LKD skyriai veikia Jurbarke, Kazlų Rūdoje, Kelmėje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Plungėje, Raseiniuose, Rietave, Šakių rajone, Šiauliuose, Utenoje, Plungėje, Lietuvos edukologijos universitete. 2017–2018 m. įsteigti trys nauji: Šiaulių rajono Bubių mokykloje, Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje ir Lietuvos Respublikos atstovybėje Maskvoje, todėl dabar draugijoje jau yra 15 skyrių. Kiekvienas skyrius pagal savo galimybes (tai susiję tiek su veiklos specifika, tiek su gyvavimo trukme bei narių skaičiumi) buvo pateikęs duomenis apie nuveiktus darbus ir ateities planus. Daug dėmesio skirta suvažiavimo šeimininko – Kelmės skyriaus, kurio įkūrimą inicijavo dr. Ona Laima Gudzinevičiūtė, veiklai. Šis skyrius yra pats gausiausias – jame per 30 narių. Už aktyvią veiklą, gražius renginius LKD padėkomis buvo apdovanoti dešimt kelmiškių. Salė plojimais sutiko žinią, kad LKD narys yra ir Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis.
Profesorė G. Kačiuškienė pasidžiaugė 2018 m. gautais apdovanojimais ir padėkomis: Valstybinė lietuvių kalbos komisija įteikė apdovanojimus – Roko Dovydėno „Sraigės“ skulptūrėles – „Gimtosios kalbos“ vyriausiajai redaktorei, LKD valdybos sekretorei Ritai Urnėžiūtei ir žurnalo mokslinei redaktorei Ingai Mataitytei už ilgametį darbą redakcijoje, lietuvių kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą, o LKD Panevėžio skyriaus narė Emilija Gedraitienė už aktyvią veiklą apdovanota Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto padėkos raštu.
Daugiausia atgarsio visuomenėje sulaukė dvi didžiausios LKD veiklos: „Metų žodžio“ ir „Metų posakio“ rinkimai bei pirmoji virtuali Lietuvių kalbos viktorina. Žinia apie šias veiklas buvo skleidžiama plačiai, pavyzdžiui, įkurta veidaknygės paskyra „Metų žodis“. Ji veikia ir dabar, galima siūlyti kandidatus į 2018-ųjų metų žodį ir posakį). Reikėtų priminti, kad 2017-ųjų metų žodžiu tapo „švaistuomenė“, o posakiu – „Laikausi kaip Gedimino kalnas“ (plačiau žr. http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-02-22-2017-uju-metu-zodis-ir-metu-posakis-jau-isrinkti/168493).
Per gana trumpą laiką surengtoje pirmojoje virtualioje LKD viktorinoje, vykusioje gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – dalyvavo 1239 dalyviai iš 20 pasaulio šalių (nugalėtojais tapo 28 įvairių profesijų asmenys). Nemažai informacijos apie šiuos sumanymus pasirodė žiniasklaidos priemonėse.
Suvažiavimo dalyviai išklausė ir Revizijos komisijos ataskaitą, kurią pristatė Birutė Simanavičienė. Tiek pirmininkės, tiek revizijos komisijos ataskaitos buvo patvirtintos.
Kalbant apie ateities darbus, kaip bendri LKD planai buvo iškelti tokie uždaviniai: didinti LKD narių, grupių, skyrių skaičių Lietuvoje ir užsienyje, konkrečia veikla prisidėti prie Seimo patvirtintų 2019 metų – kaip Vietovardžių metų – įgyvendinimo, toliau rengti Metų žodžio ir Metų posakio rinkimus, kasmet organizuoti virtualias LKD viktorinas.
Suvažiavime dalyvavo ir pranešimus perskaitė kviestiniai LKD suvažiavimo pranešėjai – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis ir Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) pirmininkas Donatas Smalinskas. VLKK pirmininkas A. Antanaitis kalbėjo apie valstybinės kalbos būklę ir perspektyvas, aptarė komisijos veiklos aktualijas, padėkojo LKD nariams už bendradarbiavimą ir skatino juos būti dar aktyvesnius. Pranešėjas emocingai kalbėjo, kad daliai jaunosios kartos gimtoji kalba nebėra svarbi kaip vertybė. Vienas žmogus negali jos apginti – tai valstybės reikalas. VKI pirmininkas D. Smalinskas taip pat kalbėjo apie ryšių tarp inspekcijos ir draugijos plėtojimą. Buvo išsakytos įžvalgos apie gimtosios kalbos perspektyvas, nes, kaip pažymėjo pranešėjas, yra politikų, manančių ir teigiančių, kad atėjo laikas Lietuvai turėti kitą – verslo kalbą (anglų), o gimtosios kalbos vartojimo sfera ateityje tik siaurėsianti. Pranešėjas pabrėžė, kad valstybinė kalba Lietuvoje – vienintelė, ir tai yra lietuvių kalba. Kita kalba Lietuvoje yra tik gestų, skirta turintiems klausos negalią.
Kačiuškienė
Diskusijose kalbėta apie tai, kaip kiekvienas draugijos narys galėtų prisidėti prie kalbos populiarinimo. Vienas iš svarbių dalykų – skirti viešąjį kalbėjimą ir privatų kalbos vartojimą. Pastarasis nėra reglamentuojamas, o viešai kalbėti, laikantis tam tikrų reikalavimų, reiškia gerbti save ir kitus. Tik bendromis pastangomis, asmeniniu pavyzdžiu ir korektišku, kolegišku patarimu galima artimoje aplinkoje pasiekti daug. To įrodymas – aktyviai veikiantys LKD skyriai, į kurių organizuojamus renginius susirenka kalbai neabejingi ir jos padėtimi besirūpinantys žmonės.
Po oficialiosios dalies svečiai, lydimi gidės Rūtos Krencienės, dalyvavo ekskursijoje po Tytuvėnų vienuolyno ir bažnyčios ansamblį. Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios klebonas Rimantas Žaromskis maloniai priėmė bažnyčioje pagiedoti Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos moksleivių ansamblį, vadovaujamą LKD tarybos nario Vido Garliausko. Piligrimų edukaciniame centre suvažiavimo dalyviai išbandė senovinį laiškų rašymo būdą – rašė jį žąsies plunksna ir, sulankstę kaip voką, įteikė savo pasirinktam adresatui.
LKD XVIII suvažiavimas Tytuvėnuose buvo puiki proga susitikti, pabendrauti, susipažinti, pasisemti idėjų naujiems darbams.
Doc. dr. Regina Kvašytė