Įamžinti senatoriaus Džono Makeino (John McCain) atminimą. Seimo narys Gabrielius Landsbergis kreipėsi į Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių, siūlydamas Lietuvos sostinėje įamžinti tvirto laisvės ir nepriklausomybės bei demokratijos idealų gynėjo, Baltijos valstybių saugumo stiprinimo rėmėjo bei Lietuvos draugo JAV senatoriaus Džono Makeino (John McCain) atminimą, paskiriant tam vieną iš Vilniaus viešųjų erdvių.
„Po kovos su sunkia liga miręs senatorius Dž. Makeinas buvo išskirtinė asmenybė, drąsus karys ir išmintingas politikas. Jo gyvenimas ir politinė veikla yra įkvepiantis tarnystės savo šaliai, nenusilenkimo galios ir valdžios diktatūrai, drąsos ir tikėjimo universaliomis vertybėmis ir idealais pavyzdys. Jo politinis indėlis į Baltijos šalių išsilaisvinimą iš sovietinės diktatūros ir saugumą yra išskirtinis, o nuopelnai Lietuvai plačiai pripažinti ir įvertinti ne vienu Lietuvos valstybiniu apdovanojimu“, – kreipimesi pažymi G. Landsbergis.
Asmens stažui prilyginti karių savanorių laiką, išbūtą Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje laikotarpiu nuo 1990 kovo 11 d. iki 1993 m. rugsėjo 1 d. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei Krašto apsaugos ministeriją, prašydamas pateikti išaiškinimą, ar karių savanorių laikas, išbūtas Savarankiškoje krašto apsaugos tarnyboje (SKAT) (įskaitant ir tuos, kurie nebuvo sudarę darbo sutarties su tuometiniu Krašto apsaugos departamentu), galėtų būti įskaitomas į pensijų socialinio draudimo stažą, ar asmenų, iki 1990 m. kovo 11 d. atlikusių būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, bet vėliau, nuo 1991 m. sausio 17 d. iki 1993 m. rugsėjo 1 d. (t. y. kai iš Lietuvos dar nebuvo išvesta sovietinė armija), prisijungusių prie SKAT, laikas, išbūtas SKAT, taip pat galėtų būti įskaitomas į pensijų socialinio draudimo stažą.
„Sunkiausiu Lietuvai metu tarnybą SKAT žmonės pasirinko vedini patriotizmo. Dauguma jų aukojo viską, net šeimas, savo kuklias santaupas ar sveikatą. Jie buvo pasiryžę ginti Tėvynę bet kokia kaina ir neprašydami jokio atlygio. Kiekvienas jų, stodamas prieš nepalyginamai geriau ginkluotą agresorių, labai aiškiai suvokė grėsmę. Todėl šie žmonės nusipelno deramo valstybės dėmesio ir jų indėlis į šalies nepriklausomybės įtvirtinimą turi būti vertinamas. Į stažą yra įskaičiuojamas dvejų metų priverstinės tarnybos Sovietų Sąjungai periodas, o tarnyba SKAT sistemoje neįskaičiuojama ir neįvertinama, tad tampa net mažiau reikšminga nei priverstinė tarnyba SSRS kariuomenėje“, – teigia L. Kasčiūnas.
Pasauliniame prekybos tinkle pardavinėjami marškinėliai su sovietine simbolika. Seimo nariai: Gabrielius Landsbergis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Rasa Juknevičienė ir Emanuelis Zingeris, kartu su kolegomis parlamentarais ir politikais iš kitų Baltijos šalių: Estijos teisingumo ministru Urmu Reinsalu, Europos Parlamento nariais Sandra Kalniete (Latvija) ir Tunne Kelam (Estija), Estijos dešiniųjų partijos „Isamaa“ pirmininku Helir-Valdor Seeder kreipėsi į prekybos tinklo „Walmart“ aukščiausio lygio vadovus, atkreipdami dėmesį į jų internetinėje parduotuvėje parduodamus marškinėlius su sovietine simbolika.
Kreipimesi išreiškiamas gilus susirūpinimas dėl to, kad komercijos tikslais naudojama sovietinio totalitarinio režimo simbolika, o tai, politikų įsitikinimu, nėra priimtina ir žeidžia gyventojų, patyrusių totalitarizmo represijas, jausmus. „Išties nuvilia, kad pasaulinio lygio prekybos tinklas parodė nepagarbą milijonams sovietinio režimo represijas – kankinimus, kalinimus, tremtis – patyrusių žmonių, jų artimiesiems ir palikuonims. Toks lengvabūdiškas sovietinės simbolikos naudojimas komerciniams tikslams negali būti pateisinamas. Platindamas drabužius su totalitarinio režimo simbolika, prekybos tinklas, sąmoningai ar ne, prisideda prie totalitarinio režimo nusikaltimų neigimo“, – pabrėžia Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Baltijos šalių politikai primena, kad tokios simbolikos naudojimas žeidžia ir gausią Baltijos šalių išeivijos diasporą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Estija, Lietuva, Latvija ir daug kitų šalių pusę šimtmečio buvo okupuotos Sovietų Sąjungos su visomis šio režimo žiauriomis pasekmėmis, todėl, kaip ir nacistiniai simboliai, šiandien sovietinė simbolika šiose šalyse yra uždrausta. Kreipimosi autoriai prekybos tinklo atstovus ragina gerbti žmonių teises, nežeisti jų jausmų ir nemenkinti žmogiško orumo visame pasaulyje bei nedelsiant pašalinti iš prekybos marškinėlius su sovietine simbolika.
NATO PA prezidentė R. Juknevičienė savo pareigas pradėjo eiti nuo susitikimų Lietuvoje. Rugsėjo 7 d. Vilniuje su šalies Prezidente Dalia Grybauskaite susitiko šį mėnesį pradėjusi eiti pareigas NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) prezidentė Rasa Juknevičienė ir NATO PA generalinis sekretorius Deividas Hobsas (David Hobbs). Taip pat numatyti susitikimai su Seimo Pirmininku prof. Viktoru Pranckiečiu, krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu. NATO PA paskirtoji prezidentė R. Juknevičienė susitikime su šalies vadove supažindino ją su esminiais savo veiklos Asamblėjoje prioritetais, keliamais tapus šio svarbaus parlamentarų forumo vadove. Viena svarbių NATO PA prezidento funkcijų – parlamentinė diplomatija.
„Esu pasiruošusi atlikti šią funkciją kiek galima naudingiau. Mano prioritetai – Rytų Europos valstybės, su kuriomis NATO sieja glaudi partnerystė ir transatlantinis ryšys. NATO PA yra svarbi institucija, nuosekliai skirianti ypatingą dėmesį Ukrainai ir Gruzijai. 2020 m. Kijeve vyks Asamblėjos pavasario sesija, praėjusiais metais toks renginys buvo surengtas Gruzijoje. Be šių valstybių, galbūt pavyks aplankyti ir Moldovą, Azerbaidžaną, svarbius pokyčius išgyvenančią Armėniją. Norėčiau paskatinti šias valstybes atkakliai diegti demokratines vertybes, šalinti sovietmečio palikimą ir nebijoti reikalingų reformų. Kitas prioritetas – transatlantinis ryšys. Tai yra NATO esmė. Būtent todėl planuojami vizitai į Briuselį ir Vašingtoną”, – teigia R. Juknevičienė.
Prašoma informacijos apie švietimo ir mokslo ministrės vyro dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose. Seimo nariai Agnė Bilotaitė ir Edmundas Pupinis kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl viešumoje pasirodžiusios informacijos apie UAB „Ecotour“ dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose ir įmonės laimėtus konkursus. Minėti pirkimai sukėlė abejonių dėl galimai neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų konkursų. Pasak A. Bilotaitės, siekiant išgyvendinti korupciją ir nepotizmą, pavyzdį pirmiausia turėtų pademonstruoti Vyriausybės atstovai. „Tačiau realybė, regis, kitokia. Kaip matome iš žiniasklaidoje skelbiamų duomenų, kyla įtarimų, ar viešųjų pirkimų konkursai, kuriuos vykdė Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžios įstaigos, organizuoti skaidriai“, – sakė Seimo narė. Pasak Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nario E. Pupinio, matant, kad švietimo sistemoje padėtis įtempta, mokytojų darbo apmokėjimui trūksta lėšų, būtų nepateisinama ir tiesiog nusikalstama, jei paaiškėtų, kad ministrės sutuoktinis pelnėsi švietimo biudžeto sąskaita. „Ministrė privalo pateikti visus atsakymus į iškilusius klausimus, išsklaidyti kilusias abejones. O mes sieksime, kad visuomenė sužinotų tiesą“, – pabrėžė Seimo narys.
Minėtos įmonės vadovas yra švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės sutuoktinis Evaldas Petrauskas, o jo vadovaujama įmonė dalyvavo viešųjų pirkimų konkursuose, kuriuos įgyvendino Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžios įstaigos. Įvertinusi šias aplinkybes ir žinomą informaciją, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pradėjo tyrimą dėl švietimo ir mokslo ministrės nedeklaruotų vyro įmonės laimėtų viešųjų pirkimų.