Paskelbtos 2019 m. rinkimų datos. Seimas posėdyje paskyrė Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų ir rinkimų į Europos Parlamentą datas. Savivaldybių tarybų rinkimai vyks 2019 m. kovo 3 d., Respublikos Prezidento – 2019 m. gegužės 12 d., rinkimų į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje data – 2019 m. gegužės 26 d.
Priimtas Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2529(2) dėl savivaldybių tarybų rinkimų įsigalios lapkričio 7 d. Pagal nustatytą tvarką Seimas rinkimų datą turi paskirti ne vėliau, kaip likus penkiems mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos. Paskutiniai savivaldos rinkimai vyko 2015 m. kovo 1 d.
Pagal Konstitucijos 80 straipsnio nuostatas, Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutinį sekmadienį likus dviem mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos. Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencija baigiasi 2019 m. liepos 12 d., todėl nuspręsta Respublikos Prezidento rinkimus rengti 2019 m. gegužės 12 d. Priimtas nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2530(2) įsigalios lapkričio 12 d.
Rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje rengiami tuo pačiu laikotarpiu kaip ir visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Europos Parlamentas yra nusprendęs, kad rinkimai turi įvykti 2019 m. gegužės 23–26 d. Tikslią rinkimų datą Seimas turi paskelbti ne vėliau, kaip likus 6 mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio, todėl priimtas nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2531(2) įsigalios lapkričio 26 d.
Seimas sudarė komisiją, tirsiančią galimą neteisėtą įtaką politikams. Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją Dėl galimos neteisėtos įtakos ir poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams parlamentinio tyrimo atlikimo. Tokiam sprendimui pritarė 67, prieš balsavo 28, susilaikė 3 Seimo nariai. Komisija įpareigota ištirti 2008–2016 m. laikotarpiu:
1) suinteresuotų asmenų ir (ar) jų grupių (toliau – interesų grupė) galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį šalies politiniams procesams, inter alia rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui;
2) interesų grupės galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį teisėkūros procesui (teisės aktų inicijavimui, rengimui, svarstymui ir (ar) priėmimui);
3) interesų grupės galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai;
4) interesų grupės galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį valstybės valdomų įmonių (jų dukterinių bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai;
5) kokią teisėsaugos ir žvalgybos institucijų turėtą informaciją, kuri yra tiesiogiai susijusi su neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams darymu, gavo kompetentingos institucijos, be kita ko, nurodant, kaip, kokio pobūdžio, kokia tvarka teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė informaciją šios dalies 1–4 punktuose apibrėžtais klausimais kompetentingoms institucijoms ir NSGK; kokios pateiktos informacijos pagrindu buvo daromos kompetentingų institucijų išvados, kokie teisės aktai inicijuojami, kokių kitų priemonių buvo imtasi.
Komisija taip pat turės pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimo, papildymo, pripažinimo netekusiais galios ar naujų teisės aktų parengimo ir priėmimo ar kitų priemonių, kurios būtinos tyrimo metu nustatytoms problemoms spręsti.
Komisija sudaryta iš 12 Seimo narių, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo. Komisijoje dirbs: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Valius Ąžuolas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Kęstutis Mažeika, Aušrinė Norkienė, Virgilijus Poderys, Agnė Širinskienė, Eugenijus Gentvilas (Liberalų sąjūdžio frakcija), Michailas Mackevičius (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija), Artūras Skardžius, Irena Šiaulienė (Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija), Rimas Andrikis (frakcija „Tvarka ir teisingumas“). Komisijos pirmininke paskirta A. Širinskienė.
Patvirtinta Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategija. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad sudėtinga Lietuvos demografinė padėtis, nemažėjanti Lietuvos Respublikos piliečių emigracija ir kartų kaitos neužtikrinantis gimstamumas daro neigiamą poveikį šalies ekonomikai ir socialinės apsaugos sistemai bei Lietuvos valstybės ir jos visuomenės raidai, patvirtino Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategiją. Joje nustatyti pagrindiniai šalies demografijos, migracijos ir integracijos politikos raidos tikslai, kryptys ir siektini rodikliai. Pagrindinis strategijos tikslas – užtikrinti teigiamą gyventojų skaičiaus pokytį ir proporcingą gyventojų amžiaus struktūrą. Dokumente įtvirtinti trys tikslai, susiję su palankios aplinkos šeimai kūrimu, migracijos srautų valdymu ir vyresnio amžiaus asmenų integravimusi į visuomenę.
Siekiant kurti šeimai palankią aplinką, planuojama sudaryti sąlygas šeimos nariams derinti profesinę veiklą ir šeimos pareigas, gerinti paslaugų šeimoms ir vaikams kokybę bei prieinamumą, sudaryti sąlygas lygioms vyrų ir moterų teisėms, pareigoms ir galimybėms viešojo gyvenimo srityje bei šeimoje užtikrinti, plėtoti finansines paskatas ir būsto pasirinkimo galimybes šeimoms, auginančioms vaikus, gerinti šeimos sveikatos būklę, didinant informuotumą šeimos sveikatos klausimais, mažinant sveikatai kylančias grėsmes, ugdyti šeimos narių gebėjimus spręsti psichologines ir socialines problemas.
Šia strategija siekiama sistemiškai spręsti šalies demografinius iššūkius, didinti gimstamumą, mažinti emigraciją, skatinti grįžtamąją emigraciją, gerinti vyresniojo amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. „Nuo 1992 m., kai gyventojų skaičius Lietuvoje pasiekė maksimumą – 3 706 tūkst., iki 2017 m. šis rodiklis sumažėjo 23 proc. ir 2017 m. sausio 1 d. siekė 2 848 tūkst. Per 25 metus Lietuva neteko 859 tūkst. gyventojų, arba maždaug tiek, kiek šiuo metu gyvena Vilniuje ir Kaune, kartu sudėjus. Jei esamos tendencijos nesikeis, tai, remiantis ES statistikos tarnybos (Eurostato) prognozėmis, 2030 m. Lietuvoje gyvens tik apie 2,4 mln. žmonių, t. y. palyginti su gyventojų skaičiumi 2017 m., jis dar sumažės apie 15 proc.“, – teigiama nutarime.
Antroji problema – nepalankiai besikeičianti gyventojų amžiaus struktūra – mažėja vaikų ir daugėja vyresnio amžiaus asmenų. „2017 m. pradžioje šalyje gyveno 550,2 tūkst. 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenų. Jų dalis nuo bendro Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus padidėjo nuo 15,8 proc. 2005 m. pradžioje iki 19,3 proc. 2017 m. pradžioje. Šimtui vaikų 2017 m. pradžioje teko 130 vyresnio amžiaus asmenų (2005 m. pradžioje – 93). Remiantis Eurostato prognozėmis, galima teigti, kad šimtui 15–64 metų gyventojų 2030 m. teks 45,8 65 metų ir vyresnio asmens“, – pažymima dokumente.
Tarp svarbių strategijos tikslų – siekis suteikti galimybių vyresnio amžiaus asmenims integruotis į visuomenę. Siekiant šio tikslo, ketinama užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą socialiniame ir politiniame gyvenime, darbo rinkoje ir finansinį jų saugumą, užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybes, pagerinti vyresnio amžiaus asmenų sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą siekiant mažinti jų sergamumą ir mirtingumą nuo pagrindinių neinfekcinių ligų bei dėl išorinių priežasčių, stiprinti kartų santykius ir plėtoti savanorišką vyresnio amžiaus asmenų veiklą.
Užtikrinant valstybės poreikius atitinkantį migracijos srautų valdymą, numatoma skatinti grįžtamąją migraciją ir proporcingą valstybės interesus atitinkantį užsienio šalių piliečių atvykimą, įgyvendinant pritraukimo, priėmimo, integracijos ir ryšio palaikymo politiką, taip pat stiprinti ekonominę Lietuvos gyventojų gerovę, socialinį Lietuvos gyventojų saugumą ir jų psichologinę (emocinę) gerovę, Lietuvos gyventojų susietumą su šalimi ir gyvenamąja aplinka, vykdyti veiksmingą diasporos politiką.