Kodėl persekiojamas e. sveikatos sistemos problemas paviešinęs žmogus? Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė ragina sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą išsamiai paaiškinti, kodėl ėmėsi sankcijų prieš Darių Povilaitį, kuris aptiko ir paviešino E.sveikatos projekto saugumo spragas. „Tai, kad už pilietišką drąsą ir tiesos sakymą yra keliamos baudžiamosios bylos, protu nesuvokiama. Jeigu ministerija nuo pat šio projekto pradžios viską būtų atlikusi skaidriai ir teisingai, žmonėms nereikėtų ieškoti teisybės padedant žiniasklaidai. E.sveikatos projektas kainavo labai brangiai ir, kaip paaiškėjo vėliau, iki šiol neveikia taip, kaip turėtų. Užuot prisiėmusi visą atsakomybę dėl netinkamai panaudotų valstybės biudžeto lėšų, ministerija ieško kaltųjų kitur“, – sako A. Bilotaitė.
Sveikatos apsaugos ministras bus kviečiamas pasisakyti į artimiausią Antikorupcijos komisijos posėdį. Viešumoje pasklidus informacijai, kad E.sveikatos projektas įgyvendinamas galimai neskaidriai, Seimo narė A. Bilotaitė inicijavo parlamentinį tyrimą, kuris patvirtino, kad visi trys E.sveikatos projekto etapai buvo įgyvendinti netinkamai – sistema nepasiekė tikslų ir neteikia kokybiškų paslaugų.
Seimas priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą. Seimas, siekdamas gerinti investicijų aplinką, inovacijų diegimą į viešąjį transportą; vadovaudamasis Europos Komisijos raginimu veiksmingai spręsti transporto keliamų spūsčių ir ekologines problemas bei, naudojant kuo mažiau žalos aplinkai darantį transportą, pagerinti Lietuvos miestuose gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygas, priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą. Už Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą balsavo 62, prieš buvo 6, susilaikė 31 Seimo narys.
Priimtu teisės aktu sudarytos teisinės sąlygos naujos specialios viešojo transporto sistemos – metropoliteno – įgyvendinimui. Įstatyme nustatytas metropoliteno sistemų planavimas, metropoliteno sistemos projekto įgyvendinimas, Vyriausybės, savivaldybių, kuriose įgyvendinami metropolitenų projektai, investuotojo ir metropolitenų projektų įgyvendinimo bendrovių funkcijos ir tarpusavio santykių bendrieji principai. Metropolitenų projektai galės būti įgyvendinami pagal pasirinktą jų įgyvendinimo būdą: savivaldybės ar jos kontroliuojamos įmonės vykdomas projektas; valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties pagrindu; koncesijos pagrindu.
Paminėtos 1951 m. spalio tremtys. Spalio 2 d. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Laisvės kovų komisijos pirmininkas Juozas Olekas, Seimo nariai Arvydas Anušauskas, Audronius Ažubalis, Vytautas Juozapaitis dalyvavo 1951 m. spalio 2–3 d. trėmimų paminėjime, kuris vyko prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti. Šiemet sukanka 67 metai, kai 1951 m. spalio 2–3 d. iš Lietuvos į įvairias tremties vietas pajudėjo pilni ešelonai žmonių, daugiausiai į Krasnojarsko kraštą, kur ištremta daugiau nei 16 tūkst. žmonių, tarp jų apie 5 tūkst. vaikų. Šio trėmimo pavadinimas buvo „Ruduo“. Renginyje dalyvavo projekto „Misija Sibiras“ atstovai, buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai.
Visuomenei pristatyta Užimtumo tarnybos pertvarka. 2017 m. pabaigoje Seimui ir Vyriausybei pritarus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Lietuvos darbo birža šiemet įgyvendino vieną didžiausių institucinių pertvarkų Lietuvoje – Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų reorganizaciją. Spalio 1 d. šalyje pradėjo veikti Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Sprendimai priimti, siekiant efektyvaus užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių biudžetinių įstaigų valdymo ir aukštos šių įstaigų teikiamų darbo rinkos paslaugų bei įgyvendinamų užimtumo rėmimo priemonių kokybės tiek darbo ieškantiems asmenims, tiek darbdaviams.
Seime vykusiame Užimtumo tarnybos veiklos pristatyme šios tarnybos direktorė Ligita Valalytė pažymėjo, kad, optimizavus įstaigos valdymo procesus ir perskirsčius žmogiškuosius resursus, tiesiogiai dirbti su ieškančiaisiais darbo ir darbdaviais pradėjo daugiau specialistų, tačiau bendras etatų skaičius sumažėjo dešimtadaliu. Taip buvo sudarytos sąlygos teikti individualias paslaugas Užimtumo tarnybos klientams: atskiriamos paslaugos darbo ieškantiems asmenims ir verslui, atsiranda karjeros konsultantai ir specialistai, dirbantys tik su tam tikromis klientų tikslinėmis grupėmis, pavyzdžiui, jaunimu ar neįgaliaisiais, į atsargą išleistais kariais ir pareigūnais. Plečiamas paslaugų paketas: siekiant vykdyti nedarbo prevenciją, teikiamos paslaugos dirbantiesiems, kuriamos naujos užimtumo rėmimo priemonės, padedančios greičiau bei lengviau prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių ir užtikrinančios galimybę mokytis visą gyvenimą.
Optimizavus įstaigos veiklą, siekiama, kad Užimtumo tarnyboje apsilankęs klientas iš karto gautų jam reikalingą paslaugą. Siekiant didinti paslaugų prieinamumą ir užtikrinti jų kokybę, stiprinamos klientų aptarnavimo telefonu ir elektroninių paslaugų sritys. Gyventojai, paskambinę trumpuoju informaciniu numeriu 1883, galės greičiau ir paprasčiau sužinoti rūpimą informaciją darbo rinkos klausimais. Norintys užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, tai galės bet kuriuo metu padaryti internetu, pasirinkdami jiems patogiausią apsilankymo laiką.
Kiekvienas darbdavys taip pat turės nuolatinį konsultantą, asmeninį vadybininką, kuris padės darbuotojų paieškos procese, organizuos profesionalias atrankas, spręs individualias konkretaus darbdavio situacijas. Būtent šį pokytį labai teigiamai įvertino pristatyme dalyvavę darbdavių atstovai.
Rinks informaciją apie išlikusį žydų paveldą Europoje. Spalio 15–17 d. Lietuvoje lankysis Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) Kultūros, mokslo, švietimo ir žiniasklaidos komiteto pranešėjas Rafaelis Komtas (Raphael Comte) ir jo vadovaujama delegacija. Šveicarijos parlamento narys R. Komtas Lietuvoje rinks informaciją ETPA rengiamai rezoliucijai apie išlikusį žydų paveldą Europoje. ETPA delegacija planuoja aplankyti Lietuvoje išlikusius žydų paveldo objektus, Panerių memorialą, susitikti su Seimo delegacijos ETPA nariais, valstybės institucijų atstovais.