Vasara – kelionių, parkų, muziejų ir kitų lankytinų vietų pažinimo metas. Kasmet mūsų šalį aplanko vis daugiau svečių iš užsienio. O ir patys lietuviai dažnai renkasi ne šiltuosius kraštus, o savo gimtinę. Juolab kad Lietuvoje veikti tikrai yra ką: trisdešimt penki parkai, šimtai muziejų ir kitų lankytinų vietų, kurias gyventojai mielai lanko.
Tiesa, anaiptol ne visi parkai ar muziejai pasiruošę priimti gyventojus savaitgaliais, nors dar visai neseniai parkų ir lankytinų teritorijų atnaujinimui bei pritaikymui lankyti iš Europos struktūrinių fondų buvo skiriama daugiau nei 385 tūkst. eurų 2014–2020 metams.
Nacionaliniai ir regioniniai parkai laukia lankytojų visada, išskyrus… savaitgalius
Lietuvoje yra penki nacionaliniai ir trisdešimt regioninių parkų, muziejų gerokai daugiau nei šimtas. Ką jau kalbėti apie kitas lankytinas vietas, kurių Lietuvoje tikrai labai daug. Savaitgaliai visoms šioms lankytinoms vietoms yra aktyviausi – gyventojai šiomis dienomis aktyviausiai juda iš vieno parko ar muziejaus į kitą. Tačiau ne visos kultūrinio paveldo vietos laukia gyventojų savaitgaliais. Pavyzdžiui, Lietuvos nacionaliniai parkai turizmo sezono metu nedirba sekmadieniais, o ne turizmo sezono metu – ir šeštadieniais. Taigi, nespėję aplankyti nacionalinių parkų vasarą, rudenį tą galės padaryti darbo dienomis.
Aukštaitijos nacionalinis parkas, garsėjantis ypač švariais ežerais, piliakalniais, etnografiniais kaimais, kalvotomis vietovėmis, miškų gausa ir gamtos harmonija, ištisus metus dirba vienodu grafiku: darbo dienomis gyventojų laukia nuo 8 iki 17 val., o savaitgaliais nedirba. Priešingai nei Aukštaitijos, didžiausia Lietuvos saugoma teritorija – Dzūkijos nacionalinis parkas priima lankytojus ir šeštadieniais, tačiau tik iki 15:45 val. Kalbant apie regioninius parkus, iš trisdešimties Lietuvoje esančių regioninių parkų savaitgaliais visu grafiku dirba vos keli. Kiti regioniniai parkai dirba tik darbo dienomis ir dažnas jų – iki 17 ar 18 val. Tad gyventojams, panorusiems pabėgti į gamtą ir susipažinti su saugomomis Lietuvos teritorijomis, nelieka kitos išeities, kaip tik planuotis išvykas į nacionalinius bei regioninius parkus darbo dienomis arba šeštadieniais. Pastarąją dieną derėtų suplanuoti laiką taip, kad suspėtumėte parkus aplankyti iki maždaug 17 val. Štai tik vienas pavyzdys: Krekenavos regioninio parko lankytojų centro darbo laikas (gegužės–rugsėjo mėnesiais): pirmadieniais–ketvirtadieniais – 8.00–17.00 val., penktadieniais – 8.00–15.45, šeštadieniais – 10.00–18.00 val. (nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d.).
Lietuvos muziejai nedirba sekmadieniais
Nė vienas populiarus sostinės muziejus nedirba sekmadieniais. Energetikos ir technikos muziejus, Lietuvos pinigų muziejus, Saugomų teritorijų nacionalinis lankytojų centras ir Bažnytinio paveldo muziejus lankytojų laukia darbo dienomis bei šeštadieniais iki maždaug 18 val. Analogiška situacija ir Kaune – dažniausiai lankomi Vaikų literatūros ir Lietuvos aviacijos muziejai lankytojus priima darbo dienomis ir šeštadienį iki ankstaus vakaro. O norint aplankyti Atominio bunkerio muziejų, dar reikia ir išankstinio susitarimo. Pajūrio krašte situacija ta pati – nei Pilies, Kalvystės, Mažosios Lietuvos istorijos muziejai, nei Skulptūros parkas nepriima lankytojų sekmadieniais. Analogišką situaciją galima pamatyti ir Šiaulių, Panevėžio bei Anykščių apskrityse – dažniausiai lankomi ir populiariausi muziejai priima gyventojams nepatogiu darbo laiku. Pavyzdžiui, Linų muziejus Panevėžio rajone vasarą šeštadieniais dirbo tik iki 14 val.
Milijoninės investicijos ir ribotas darbo laikas
Dar 2016 m. aplinkos ministras pasirašė įsakymą, pagal kurį iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų galima gauti paramą saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės parkams tvarkyti. Projektų finansavimo sąlygų apraše numatyta ES lėšas skirti šioms veikloms: saugomų teritorijų, įskaitant kultūros ir gamtos paveldo vertybes, tvarkymui, pritaikymui lankyti ir gamtosauginiam švietimui; saugomų teritorijų rinkodaros plėtrai; valstybinės reikšmės parkų tvarkymui. Šiuos projektus įgyvendinsiančioms savivaldybėms ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai numatoma skirti iki 45,6 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų ir 7,3 mln. eurų iš valstybės biudžeto.
Tiek nacionalinių, tiek regioninių parkų paskirtis – išsaugoti gamtiniu ir kultūriniu požiūriu vertingus kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtinius, kultūrinius kompleksus bei objektus, plėtoti mokslinius tyrimus, propaguoti Lietuvos ir jos regionų tradicinę gyvenseną bei skatinti turizmą. Tikrai turime, kuo didžiuotis – saugomos teritorijos mūsų šalyje užima apie 15 proc. visos krašto teritorijos. Taigi savo tautiečiams ir Lietuvos svečiams galime pasiūlyti patrauklų ekologinį turizmą, kuris daugelyje pasaulio valstybių sparčiai populiarėja. Jis labiausiai sietinas su saugomomis teritorijomis – nacionaliniais ir regioniniais parkais. Būtent čia lankytojas gali kvėpuoti švariu oru, mėgautis ramybe, pamatyti gamtos ir kultūros vertybes.
Tačiau savaitgaliais, kai lankytojų skaičius didžiausias – daugelis regioninių ir nacionalinių parkų, muziejų nedirba arba dirba sutrumpintu grafiku. Tad kyla klausimas, ar žmogiškųjų išteklių taupymas negadina pačios idėjos? Lėšos, skirtos propaguoti Lietuvos ir jos regionų tradicinę gyvenseną, yra įsisavintos, tačiau atsakingos institucijos (Aplinkos, Kultūros, Ūkio ministerijos) kol kas neužtikrina lankytojams patogaus ir patrauklaus jų lankymo laiko. Žmogaus noras pažinti savo kraštą, žinoti jo istoriją ir papročius yra sveikintinas, todėl privalu sudaryti tam patogias sąlygas, o ne dirbti taip, kaip patogiau ar pigiau.
Algis Strelčiūnas
Autorius yra Lietuvos Respublikos Seimo narys