Kažkas nelegaliai iškirto medžius? O gal išvertė šiukšlių vidury miško aikštelės ar transporto vėžėmis suniokojo miško paklotę? Lietuvos miškuose aptiktiems pažeidimams būtų galima lengviau ir greičiau užkirsti kelią, jei duomenims fiksuoti būtų naudojama išmani miškų pažeidimų registravimo ir administravimo sistema. Jos prototipą suprojektavo Kauno technologijos universiteto informatikai.
„Miškų pažeidimų registravimo procesai yra nekompiuterizuoti, o tai apsunkina specialistų darbą ir operatyvų reagavimą į tokius procesus, kaip neleistinas miško kirtimas ar jo teršimas. Tad džiugu, kai studentai savo darbuose sprendžia aktualias valstybinio masto problemas“, – sakė „NFQ Technologies“ vadovas Paulius Insoda. Ši programinės įrangos kūrimo kompanija studentui Sauliui Globiui ir KTU lektoriui bei mokslo darbuotojui Tomui Danikauskui už inovatyvų problemos sprendimą skyrė 1 900 eurų stipendiją.
„Miškai yra vienas pagrindinių Lietuvos gamtinių išteklių, užimančių daugiau nei 30 proc. valstybės teritorijos. Pretenduojantiems gauti NFQ baigiamojo bakalauro darbo stipendiją ne tik kėlėme techninius reikalavimus, bet ir vertinome temos aktualumą bei pasiūlyto sprendimo originalumą“, – teigė P. Insoda.
Nuspręsta kompiuterizuoti bent dalį proceso
efektyvius pažeidimų registravimo ir
administravimo sistemos sprendimus.
KTU nuotr.
Kaip pasakojo sistemos kūrimo iniciatoriai, pradinė idėja kilo Valstybinės miškų tarnybos vadovams, o toliau mintį plėtojo T. Danikauskas kartu su studentu S. Globiu. „Valstybinės miškų tarnybos specialistai aptiktus pažeidimus fiksuodavo elementariomis komunikacijos priemonėmis. Pranešimai buvo perduodami telefonu ar elektroniniais laiškais“, – pasakojo neseniai KTU Informacinių sistemų studijas baigęs S. Globys. Anot jo, skubiais atvejais informacija apie miškų pažeidimus buvo perduodama Bendrajam pagalbos centrui arba Lietuvos policijai, kuri užsiimdavo tolesniu tyrimu.
Iki šiol egzistuojanti tvarka apsunkina specialistų darbą ir neleidžia kaupti statistinių duomenų, leidžiančių efektyviau stebėti aplinką ir atlikti pažeidimų apskaitą. Pasak specialistų, procesą reikia modernizuoti, kompiuterizuojant bent dalį veiksmų. Pagrindinė problema – aktualios informacijos kaupimas tarnyboje, kurios paskirtis – atlikti valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę.
Analizavo analogiškas programas
Pasak S. Globio, pirmiausia išanalizuotos Lietuvoje egzistuojančios sistemos, tikintis jas pritaikyti organizacijos poreikiams. Šiuo metu panašaus pobūdžio informacijai pateikti naudojama „ePolicija“ ar „beseselio.lt“. Pastarosiose sistemose yra galimybė fiksuoti duomenis apie niokojamus gamtos išteklius, tačiau informacijos sisteminimo galimybės yra neišplėtotos. Į informatikų akiratį taip pat pateko ir sistema „Pranešk apie skriaudžiamą gamtą“. S. Globys ją įvardija kaip artimiausią sumanymui analogą, tačiau apgailestauja, kad 2017 m. dėl išteklių stokos ši iniciatyva buvo sustabdyta. „Teoriškai esamos sistemos suteikia galimybių registruoti pažeidimus, susijusius su gamtos ištekliais“, – teigia analizę atlikęs S. Globys. Tačiau jis pabrėžia, kad Lietuvoje šiuo metu trūksta tinkamų kompiuterizuotų įrankių, esami inžineriniai sprendimai neatitinka specifinių Valstybinės miškų tarnybos reikmių. Todėl nuspręsta ieškoti naujo sprendimo, labiau atitinkančio tarnybos specialistų poreikius.
Sistema buvo kuriama, naudojantis „RUP“ iteraciniu projektavimo procesu, kurį pasitelkus buvo suprojektuoti du pagrindiniai informacinės sistemos komponentai: interneto informacinė sistema ir programėlė. Abu IS komponentai išbandyti ir įdiegti Valstybinės miškų tarnybos infrastruktūroje.
Gali būti pritaikoma viešam naudojimui
Pradinis naujos programinės įrangos variantas pritaikytas Valstybinės miškų tarnybos specialistų naudojimui, tačiau, esant poreikiui, vartotojų ratą galima nesunkiai išplėsti. S. Globio žiniomis, ateityje norima programėlę pateikti viešam naudojimui. „Tam reikės įvertinti papildomus sistemos apsaugos apsektus ir apkrovą“, – perspėja jis. Vaikinas siūlomo IT sprendimo sėkme neabejotų, jeigu būtų pasistengta į sistemą įtraukti visos Lietuvos gyventojus. „Jei VMT nuspręstų pateikti sistemą viešam naudojimui ir Lietuvos gyventojai būtų tinkamai apie tai informuoti, manyčiau, sistema sulauktų didelio vartotojų, kurie būtų suinteresuoti miško išteklių išsaugojimu, skaičiaus“, – sako jis.
Aistė Veverskytė