Sparčiai juda aukštojo mokslo reformos darbai. Pernai startavusi aukštojo mokslo pertvarka sėkmingai juda į priekį. Didinami dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai ir doktorantų stipendijos, optimizuojamas aukštojo mokslo institucijų tinklas, sudaromos prielaidos kilti studijų ir mokslinių tyrimų kokybei bei tarptautiškumui, pertvarkomas pedagogų rengimas. Numatytus aukštojo mokslo pertvarkos darbus numatoma įvykdyti iki 2021 m. „Mūsų tikslas – kad Lietuvos aukštasis mokslas taptų pažangos ir tobulėjimo laiduotoju tiek visai mūsų šalies visuomenei, tiek kiekvienam jos žmogui“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.
2018 m. dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai vidutiniškai padidinti 20 proc., tam iš valstybės biudžeto skiriant 23 mln. eurų. Suplanuota, kad kitąmet mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai didės dar apie 16 proc. Jiems papildomai numatyta 22,9 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Iš viso per dvejus metus – nuo 2017 m. iki 2019 m. – dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestis padidės 40 proc. Nuo 2019 m. beveik dvigubai didinamos doktorantų stipendijos. Pirmųjų metų doktorantai kas mėnesį gaus 722 eurų stipendijas, o antrųjų–ketvirtųjų metų – 836 eurų. Tam papildomai iš valstybės biudžeto skiriama 8,2 mln. eurų.
Aukštojo mokslo institucijų tinklo optimizavimas. Nuo 2019 m. sausio 1 d. susijungs Vytauto Didžiojo universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas. Priėmimas į pedagogines studijas šiemet jau vyko naujame jungtiniame pedagogų rengimo centre VDU. Mykolo Romerio universitetas prijungiamas prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto, iki lapkričio 15 d. universitetai turi pateikti su reorganizavimu susijusius dokumentus. Numatoma, kad studentai į konsoliduotą VGTU bus priimami 2019 m. Šiaulių universitetas kitais metais prisijungs prie Vilniaus universiteto. Universitetai iki spalio 1 d. turėjo pateikti su reorganizavimu susijusius dokumentus. Taip pat planuojama Lietuvos sporto universitetą prijungti prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, dėl to šiuo metu dar vyksta diskusijos, rengiami nutarimų projektai. Pertvarkius valstybinių universitetų tinklą, iš 14 valstybinių universitetų liks 9. Universitetų tinklo optimizavimui skiriama 123 mln. eurų, iš jų 106 mln. eurų ES investicijų. Baigiami rengti siūlymai dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų ir kolegijų veiklos kokybės gerinimo.
Pedagogų rengimo pertvarka. Nuo šio rugsėjo 1 d. veiklą pradėjo 3 nacionaliniai pedagogų rengimo centrai Kaune, Šiauliuose ir Vilniuje, atidarytos 6 naujos pedagogų rengimo programos. Šiemet studijas pradėjo 651 būsimasis pedagogas. Plečiamos galimybės įgyti pedagogo kvalifikaciją, taip pat tapti dviejų dalykų mokytojais. Iki 2022 m. antro dalyko mokytojo kvalifikaciją įgis per 800 asmenų.
Trumpesnės ir intensyvesnės bakalauro studijos. Studijų proceso atnaujinimui iki 2020 m. skiriama 12 mln. eurų ES lėšų. Atnaujinami studijų krypčių aprašai sudarys galimybes aukštosioms mokykloms koordinuotai trumpinti ir intensyvinti bakalauro studijas, diegti naujus studijų metodus, tobulinti dėstytojų kvalifikaciją.
Naujas studijų ir mokslo kokybės užtikrinimo modelis. Šiemet pirmą kartą atliktas bandomasis studijų krypčių vertinimas. Rengiama nuolatinio studijų krypčių vertinimo tvarka, rugsėjo mėnesį pristatyta universitetams ir kolegijoms. 2018 m. rugsėjo-spalio mėn. atliekamas tarptautinis šalies mokslinių tyrimų pajėgumų vertinimas. Jo metu Lietuvos mokslo ir institucijų veiklą pagal tarptautinius standartus vertina kitų šalių ekspertai. Numatoma, kad, atlikus šį vertinimą, 60 proc. lėšų moksliniams tyrimams mokslo ir studijų institucijose bus skiriama pagal tarptautinius kokybinius parametrus, 40 proc. lėšų – pagal kiekybinius rodiklius.
Lietuvos mokslo ir studijų tarptautiškumo didinimas. 2018 m. 15 gabių šalies jaunuolių skirtas valstybės finansavimas studijoms stipriausiose pasaulio aukštosiose mokyklose, įsipareigojant pritaikyti įgytas žinias ir apibrėžtą laiką dirbti Lietuvoje. Valstybės paramą gaus lietuvaičiai, studijuojantys Kembridžo, Oksfordo, Londono universiteto koledže ir kituose geriausiuose pasaulio universitetuose. Diskutuojama, kaip padidinti visų šalies studijų programų tarptautiškumą, geriau panaudojant Europos Sąjungos finansuojamos programos „Erasmus +“ galimybes. Lietuva kviečia į savo mokslo ir studijų institucijas aukšto lygio mokslininkus iš kitų šalių, taip pat iš Lietuvos išvykusius perspektyvius tyrėjus. Tam iki 2020 m. numatyta skirti 20,5 mln. eurų ES investicijų. Iki 2018 m. spalio pradžios vyko kandidatų vertinimas. Šiemet Lietuva įsijungė į prestižinę Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją CERN. Prisijungiama prie dar kelių tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų, teikiančių didžiausią pridėtinę vertę šalies mokslo plėtrai: lazerių, molekulinės biologijos, superkompiuterių.
Mokytojų skaičius išlieka pastovus. Jų mažėjimas – toks pat, koks pernai, rodo „Sodros“ statistika. Pedagogų mažėjimą daugiausia lemia pasitraukiančių į pensiją skaičius, šiemet tokių – apie 1 tūkst. Mokytojų skaičių keičia ir mažėjantis mokinių kiekis, jų šiemet sumažėjo 2000. Išėjusių iš darbo pedagogų skaičius šiemet rugsėjį statistiškai labai panašus kaip ir pernai. „Sodros“ duomenimis, 2018 m. iš darbo išėjo 1 448 mokytojai, 3 proc. daugiau nei pernai (1 403).
Daugiausia iš darbo išėjo pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų: 2018 m. – 330, mažiausiai – pradinio ugdymo specialistų – 78. Šiemet nebedirbs 280 ikimokyklinio ugdymo mokytojų, 45 spec. poreikių mokytojai, 74 neformaliojo švietimo mokytojai. Pedagogų labiausiai mažėja dėl pasitraukiančiųjų į pensiją. Šiemet galimybe gauti išeitinę ir baigti profesinę karjerą mokykloje pasinaudojo 995 pedagogai, jų išeitinėms Švietimo ir mokslo ministerija skiria per 3 mln. eurų.
Mokytojų skaičius kinta ir priklausomai nuo mokinių skaičiaus. 2011–2017 m. mokinių skaičius sumažėjo 91 tūkst., arba 22 proc., – nuo 410 iki 320 tūkst. Per tą patį penkerių metų laikotarpį mokytojų sumažėjo 7,6 tūkst., arba 20 proc., – nuo 37,6 iki 30 tūkst. Kasmet į mokyklas ateina apie 70 jaunų mokytojų, vidutinis mokytojų amžius šalyje – 50 metų.
Per pastarąjį dešimtmetį mokytojų, kuriems daugiau nei 55 metai, skaičius išaugo 48 proc.: nuo 7 903 – 2009 m. iki 11 708 – 2018 m. Per tą patį laikotarpį jaunų pedagogų (iki 25 metų) skaičius sumažėjo 71 proc.: nuo 828 – 2009 m. iki 237 – 2018 m. Į pedagogines studijas šiemet įstojo 651 pirmakursis: 346 – universitetuose, 305 – kolegijose.
Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus