Rugsėjo 21 d. Šiaulių universitete įvyko 11-oji žymaus Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjo Jono Prano Aleksos vardu pavadinta tarptautinė mokslinė konferencija „Valstybės vizijos raida XXI amžiuje: tautinis ir tarptautinis kontekstas“. Jos dalyvius pasveikino Šiaulių universiteto rektorius prof. Donatas Jurgaitis ir Sūduvos krašto mokslo akademijos prezidentas, konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas ekonomistas Valentinas Aleksa. Jis įteikė padėkas asmenims, labiausiai nusipelniusiems, organizuojant šios tematikos mokslo renginius. Konferencijos rengėjai – Lietuvos mokslininkų sąjunga bei Šiaulių universiteto Verslo ir viešosios vadybos katedra.
Plenariniame posėdyje pranešimus perskaitė Šiaulių universiteto prof. dr. Jonas Jasaitis („Valstybės strategija – gyventojų bazinių socialinių poreikių tenkinimas ir jų pilietinio aktyvumo skatinimas“), Latvijos žemės ūkio ir miškų mokslų akademijos prezidentė prof. habil. dr. Baiba Rivža („Latvijos ateities raidos modelis“), Kazachstano Eurazijos L. N. Gumiliovo universiteto prof. dr. Diana Madyjarova („Teoriniai ir praktiniai smulkiojo ir vidutinio verslo inovacinės veiklos aspektai“) ir prof. dr. Lyazzat Sembiyeva („Vietinis biudžetas ir jo vaidmuo, kuriant valstybės regionų politiką“) bei Vilniaus universiteto vyriausiasis tyrėjas prof. habil. dr. Vygintas Gontis („Baltijos valstybių ekonominio augimo fenomenas“). Buvo parodytas Lietuvos mokslininkų sąjungos skyriaus „Kita Lietuva“ parengtas filmas apie šiuolaikinę kaimo raidą „Ar išgyvens šeimos ūkis?“.
Konferencijos darbas toliau vyko trijose sekcijose: „Skirtingo urbanizacijos lygio vietovių ekonominės situacijos pokyčiai“, „Socialinės inovacijos regionų raidos kontekste“, „Sociokultūriniai pokyčiai atokiose vietovėse: nauji iššūkiai ir sprendimai“, kuriose pranešimus skaitė mokslininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Kazachstano. Išklausyti Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto doktorantų pranešimai apie Latvijos agrarinio sektoriaus aktualijas (vadovė – prof. habil. dr. Baiba Rivža) ir Kazachstano Eurazijos humanitarinio instituto doc. dr. Gulzhan Tazhbenovos pranešimas apie būsto nuomos rinkos pokyčius.
Beje, dar prieš prasidedant šiai konferencijai, minėtos Kazachstano mokslininkės stažavosi Šiaulių universitete, skaitė paskaitas studentams ir vedė seminarus bei konsultacijas dėstytojams. Jos išreiškė didelį norą bendradarbiauti su šio universiteto mokslininkais, rengiant ir įgyvendinant tarptautinius mokslo projektus. Jų teigimu, itin aktuali ir patraukli idėja – tiesti glaudesnius mokslinių tyrimų ryšius tarp Kazachstano ir Lietuvos bei kitų Europos Sąjungos valstybių. Šią idėją jos vadino „Šilko keliu“, primindamos seniausią žinomą prekybos kelią, nuo antikos iki viduramžių pabaigos jungusį didžiausias Azijos ir Europos valstybes. Su šio projekto idėja Kazachstano mokslininkės po minėtos konferencijos dar lankėsi Lenkijos ir Čekijos universitetuose. Tikimasi, kad šie jų vizitai pasitarnaus, įgyvendinant stambų tarptautinį mokslinių tyrimų projektą, o jo rezultatai įgalins sparčiau plėtoti Azijos ir Europos valstybių prekybą.
Konferencijos iniciatorius – Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas, Latvijos žemės ūkio ir miškų mokslų akademijos Užsienio skyriaus narys prof. dr. Jonas Jasaitis akcentavo, kad vienuoliktą kartą rengiamos tarpdisciplininės konferencijos tikslas – telkti Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkus, tyrinėjančius skirtingo ekonominio išsivystymo regionų raidą, ir praktikus, galinčius prisidėti prie šių tyrimų, pasidalinti idėjomis ir numatyti būsimosios bendros veiklos gaires: „Konferencijoje analizuojamos verslo ir viešojo sektoriaus iniciatyvos, kuriomis siekiama skatinti darnią valstybės ūkio raidą, gerinti gyvenimo kokybę, skatinti gyventojų verslumą ir bendruomeniškumą, plėtoti alternatyvią ekologinę ūkinę veiklą, diegti socialines inovacijas. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama pilietinės visuomenės formavimui, tautinės tapatybės paieškoms globalizacijos kontekste ir nacionalinės valstybės vaidmens kaitai Europos Sąjungoje.“
T. Tamošiūno ir V. Juknevičienės nuotr.
Trumpa vienuolikos konferencijų istorija
Pirmoji šios tematikos konferencija „Lietuviškojo kaimo vizija“ Šiaulių universitete įvyko 2008 m. rugsėjo 26 d. Ji buvo skirta Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 1000-mečiui ir Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto 10-mečiui. Jos iniciatoriais buvo tuometinis Socialinių mokslų fakulteto Kaimo plėtros tyrimų centras ir Žemaitukų arklių augintojų asociacija. Konferencijos idėją pasiūlė Lietuvos gyvulininkystės instituto vyr. mokslo darbuotoja ir Šiaulių universiteto dėstytoja dr. Valė Macijauskienė bei šio universiteto Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius dr. Jonas Jasaitis. Rengiant konferenciją, aktyviai prisidėjo Socialinių tyrimų instituto direktorius prof. habil. dr. Arvydas V. Matulionis, Lietuvos žemdirbystės instituto direktorius, LMA akademikas Zenonas Dabkevičius, Lietuvos žemės ūkio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Administravimo ir kaimo plėtros katedros vedėja doc. dr. Vilma Atkočiūnienė, Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinių mokslų fakulteto prodekanas doc. dr. Raimundas Dužinskas ir kiti organizacinio bei mokslinio komitetų nariai (čia nurodyti oficialūs tuometiniai visų paminėtų institucijų pavadinimai).
Tokia konferencijos rengėjų idėja iškart nulėmė jos tarpdisciplininį pobūdį. Pirmosios konferencijos dalyviai iš penkių pateiktų kandidatų balsų dauguma nutarė šiam mokslo renginiui suteikti Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940) ilgamečio žemės ūkio ministro, agrarinės ekonomikos ir kaimo sociologijos pradininko, Sibiro kankinio profesoriaus Jono Prano Aleksos vardą. Per praėjusį dešimtmetį nagrinėtos valstybės ekonomikos raidos, regioninės politikos, savivaldos, kaimo ir miesto partnerystės, bendruomeninės veiklos ir kitos temos. Dalyvavo mokslininkai, atstovaujantys daugiau kaip 10 skirtingų sričių, pradedant humanitarais ir socialinių mokslų tyrėjais, baigiant agrarininkais.
Svarbiausias kasmet rengiamų konferencijų bruožas – mokslinės diskusijos tęstinumas ir galimybių koordinuoti įvairiose institucijose vykdomus tyrimus paieška. Konferencija yra Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Agrarinės ekonomikos ir kaimo sociologijos sekcijos organizuojamų renginių ciklo dalis. Kasmet rengiamose konferencijose dalyvavo 11 Lietuvos universitetų (VU, KTU, LSMU, VDU, KU, ŠU, VGTU, MRU, LEU, ASU, LMTA) ir trijų mokslo centrų – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų, Socialinių tyrimų ir Gamtos tyrimų – atstovai. Nuolatiniai konferencijos partneriai – Latvijos žemės ūkio (dabar – Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų) universitetas, Varšuvos gyvybės mokslų universitetas, Šiaulių universiteto Botanikos sodas ir kt. Pranešimus skaitė Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, JAV, Vokietijos, Graikijos, Belgijos, Ispanijos, Slovakijos, Kinijos, Egipto, Baltarusijos, Rusijos ir kitų valstybių mokslininkai.
Šios konferencijos padėjo sutelkti didžiausią Lietuvoje neformalų tarpdisciplininį mokslininkų kolektyvą, nagrinėjantį miesto ir užmiesčio raidos bei partnerystės problemas, vadovaujantis naujausiomis ekonomikos, vadybos, etnologijos ir gamtos mokslų žiniomis bei praktinių pasiekimų analize. 2010 m. šis mokslininkų susibūrimas VĮ Registrų centre įvardintas kaip asociacija „Mokslininkai – visuomenei“. Per jau įvykusias 11 konferencijų buvo perskaityta daugiau kaip 500 pranešimų, kuriuos parengė 828 autoriai. Išleista 12 mokslo darbų leidinių ir 5 informaciniai leidiniai. Surengtos fotonuotraukų ir mokslinės literatūros parodos, išvykos į pavyzdinius ūkius bei gyvenvietes, kultūros objektus, žemės ūkio ir kaimo verslų parodas.
Straipsnį pagal konferencijos medžiagą parengė Šiaulių universiteto Verslo ir viešosios vadybos katedros profesorius Teodoras Tamošiūnas