Lietuvos mokslo tarybos pranešimas
Lietuvos ir Japonijos aukšto lygio tyrėjai Vilniuje aptarė naujausius gyvybės mokslų pasiekimus. Penktajame Lietuvos ir Japonijos mokslo simpoziume tyrėjų dėmesys krypsta į tai, kas prailgintų visuomenės sveiko ir kokybiško gyvenimo trukmę: biologinių audinių regeneraciją ir organų auginimo galimybes.
„Visuomenės senėjimas yra iššūkis visoms valstybėms rūpintis ilgesne sveiko ir kokybiško gyvenimo trukme ir tai yra pagrindinė šiais metais lietuvių ir japonų mokslininkų potencialą bei perspektyvas vienijanti tema. Ja tyrėjai domisi ne pirmi metai ir akivaizdu, kad bendradarbiaudami ateityje jie visuomenei pateiks vis daugiau atsakymų“, – sako Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotojas ir Gamtos ir technikos mokslų komiteto pirmininkas prof. habil. dr. Ričardas Rotomskis.
Japonai yra ilgaamžiškumu išsiskirianti tauta. Su iššūkiais, kylančiais dėl senstančios visuomenės ir mažėjančio gimstamumo, ši šalis susiduria akivaizdžiausiai. Todėl, kaip rodo bendri Lietuvos ir Japonijos tyrėjų projektai, audinių regeneracija ir organų auginimas yra vienas iš šios problemos sprendimo būdų. Simpoziume savo darbus pristatė pasaulyje vienas žinomiausių ortopedijos chirurgų Dr. Mitsuo Ochi iš Hirošimos universiteto, inkstų veiklą tyrinėjantis prof. Ryuichi Nishinakamura iš Kumamoto universiteto. Pranešimus skaitė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikinės farmakologijos ekspertas prof. Romaldas Mačiulaitis, sporto traumų ortopedijos chirurgas prof. Rimtautas Gudas, taip pat Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. Renata Šimkūnaitė-Rizgelienė. Renginyje patirtimi dalinosi ir prof. dr. Makoto Asashima, kuris su savo tyrėjų grupe dar 1990 m. identifikavo aktivino baltymą.
Pasak, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. dr. Vilmantės Borutaitės, „gyvenimo trukmei ilgėjant, o gimstamumui mažėjant, svarbiausiu iššūkiu tampa tai, kaip išvengti lėtinių uždegiminių ligų, kurios lemia nutukimą, antro lygio diabetą, vėžines ligas ar neurodegeneracinius, pavyzdžiui, Alzhaimerio ar Parkinsono, susirgimus. Mūsų tikslas – padėti visuomenei išvengti užsitęsusių uždegiminių ligų, kurios iš visuomenės reikalauja ilgalaikės slaugos, siejasi su ankstyva mirtimi, ir taip prailginti sveiko bei kokybiško gyvenimo trukmę“. Prof. V. Burotaitė ir Tokijo universiteto prof. Taisuke Tomita simpoziume pristatė kartu vykdomus Alzhaimerio ligos tyrimus.
dr. Ričardas Rotomskis
Simpoziumas tris kartus rengtas Japonijoje. Lietuvoje tai yra antras kartas. Metiniuose tyrėjų susitikimuose siekiama aptarti, kokios mokslinių tyrimų temos atvers naujų galimybių abiejų šalių tyrėjams, kur krypsta gyvybės mokslų tyrėjų dėmesys, kuriose srityse dviejų šalių mokslininkų bendradarbiavimas galėtų tęstis ir stiprėti. Lietuvos ir Japonijos mokslo simpoziumus rengia Lietuvos mokslo taryba, bendradarbiaudama su Japonijos mokslo skatinimo organizacija (Japan Society for the Promotion of Science, JSPS) ir padedama Lietuvos Respublikos ambasados Japonijoje. Pirmieji bendri Lietuvos ir Japonijos tyrėjų projektai, finansuojami Lietuvos mokslo tarybos ir JSPS susitarimu, pradėti 2015 m. Parengta pagal LMT rugsėjo 25 d. pranešimą