Europos Komisija šiomis dienomis pristatė bioekonomikos plėtros strategiją, kurioje numatoma šiam sektoriui ateityje skirti tris kartus daugiau lėšų nei šiuo programiniu laikotarpiu – 10 mlrd. eurų. Bendrijos „žaliaisiais plaučiais“ laikomai Lietuvai tai yra ypač gera žinia. Tik klausimas, kaip sugebėsime ja pasinaudoti.
profesorė Astrida Miceikienė
Bioekonomika apima tvarią atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą ir tų išteklių bei atliekų perdirbimą į pridėtinę vertę turinčius produktus, tokius kaip bioenergija, maistas, pašarai ir patys įvairiausi bioproduktai, kurių gamyboje naudojamos biologinės kilmės žaliavos. Tai sudaro prielaidas Lietuvoje plėtoti mokslinius tyrimus, kurti ir gaminti inovatyvius produktus.
Pagrindinis bioekonomikos variklis – žemės ūkis ir miškininkystė. Šiems sektoriams specialistus rengiančio Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė profesorė Astrida Miceikienė neabejoja, kad Lietuvos agroverslui ir šios srities mokslui Europos Komisijos strateginis sprendimas kurti tvarią Europą, vystant bioekonomiką, atveria galimybes naujam šuoliui, nes atsinaujinančių gamtinių išteklių poreikis Europoje ir pasaulyje dėl to pastebimai augs.
ASU mokslininkai ekonomistai dar pernai parengė Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją, kuri gali būti tvirtas pamatas tolesnei bioekonomikos strategijai įgyvendinti ir šios srities mokslui plėtoti. Didelė dalis ES valstybių jau yra pasitvirtinusios savo nacionalines bioekonomikos plėtros strategijas. Deja, Lietuvos tarp jų kol kas nėra. Tačiau A. Miceikienė pastebi, kad Bendrijos strategija turėtų paskatinti ir mūsų šalies Vyriausybę sparčiau žengti atitinkamus žingsnius bioekonomikoje.
To nedaryti būtų klaida, turint omenyje vien gerokai augantį finansavimą. ES ir dabar finansuoja tvarių, įtraukių ir žiedine biologine ekonomika pagrįstų biologinių sprendimų ieškojimą, bandymus ir diegimą. Pagal dabartinę ES finansavimo programą „Horizontas 2020“, tam skirta 3,85 mlrd. eurų. Europos Komisija siūlo 2021–2027 m. programai „Europos horizontas“ skirti 10 mlrd. eurų maisto ir gamtos ištekliams, įskaitant bioekonomiką.
ir socialinių reikalų komitete Mindaugas
Maciulevičius
Lietuvos atstovas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete Mindaugas Maciulevičius taip pat neabejoja, kad bioekonomikos plėtojimas mūsų šaliai ne tik naudingas, bet ir būtinas: „Tebesame grūdų ir žaliavinės medienos eksportuotojai, užuot vietoje perdirbę šį gamtos turtą į aukštesnę pridėtinę vertę turinčius produktus, jau nė nekalbant apie antrines biologines žaliavas, kurių nesugebame panaudoti. Svarbu tai, kad, plėtojant bioekonomiką, pramonės įmonės ateitų į Lietuvos regionus, kurių dauguma šiuo metu išgyvena socialinę atskirtį.“ Bioekonomikos diegimo svarbą komentuojantis pašnekovas neabejoja, kad verslas tokiam žingsniui turi būti motyvuojamas. Todėl tam pirmiausia reikia priimti atitinkamus politinius sprendimus: patvirtinti nacionalinę bioekonomikos vystymo strategiją, pakoreguoti teisės aktus ir pašalinti biurokratines kliūtis inovatyvių verslų kūrimui. M. Maciulevičius atkreipia dėmesį ir į tai, kad bioekonomika naują iššūkį kelia ir visuomenei. Tenka apsispręsti, kokį produktą rinktis – pagamintą iš iškastinės žaliavos ar iš žaliosios masės, nes pastarasis produktas gali ir nebūti pigesnis. Todėl būtinas visuomenės švietimas, skleidžiant žinią, kad už tvarios aplinkos kūrimą esame atsakingi
visi.
Laura Žemaitienė