Ruduo tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje pažymėtas baltiškosios vienybės ženklu. Prisimenamos bendros šaknys, o tam skirtų renginių kasmet vis daugėja. Jau įprasta, kad uždegami laužai ant piliakalnių (vyksta ugnies sąšaukos), būna nemažai įvairių bendruomenių rengiamų minėjimų.
Priedė. Reginos Kvašytės archyvo nuotr.
Po to, kai Lietuvos ir Latvijos parlamentai Baltų vienybės dieną (rugsėjo 22-ąją) paskelbė atmintina diena, nuo 2012 m. šios dienos minėjimas rengiamas tarpvalstybiniu lygiu. Lig šiol Latvijoje minėjimai vyko Bauskėje (2012), Rucavoje (2014), Liepojoje (2016), o Lietuvoje – Šiauliuose (2013), Rokiškyje (2015) ir Palangoje (2017). Šiemet šventė vyko Latvijoje. Jelgavoje ją iškilmingai pradėjo Jelgavos miesto tarybos pirmininkas Andris Ravinis (Andris Rāviņš). Susirinkusius pasveikino Latvijos Respublikos Saeimos pirmininkė Inara Mūrniecė (Ināra Mūrniece) ir Lietuvos Respublikos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvija grupės pirmininkas Kęstutis Masiulis. Dainavo abiejų valstybių chorai. Po to oficialūs asmenys padėjo gėlių prie pirmojo Latvijos prezidento Janio Čakstės (Jānis Čakste) paminklo.
Gederto Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejuje buvo surengta mokslinė konferencija „Bendrumai ir skirtumai Latvijos ir Lietuvos kultūros istorijoje”. Tai buvo INTERREG projekto „Tarptautinis kultūros maršrutas – Baltų kelias” sudedamoji dalis. Apie skirtingus latvių ir lietuvių kelius iki valstybingumo, istorinę patirtį ir išbandymus kalbėjo istorikas dr. Dangiras Mačiulis (Lietuvos istorijos institutas), apie latvių ir lietuvių kalbų panašumus ir skirtumus – dr. Regina Kvašytė (Šiaulių universitetas), apie baltų pilkapių kultūrą (I–IV a.) Rytų Baltijoje ir Lielupės baseine – dr. Ernestas Vasiliauskas (Klaipėdos universitetas), o apie etnografijos tradicijas ir jų tarpusavio sąveiką Latvijos ir Lietuvos pasienio kultūros kontekste – dr. Aija Jansonė, Latvijos etnografinio muziejaus po atviru dangumi atstovė.
Prieš prasidedant konferencijai, ant muziejaus pastato buvo atidengta atminimo lenta trims Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarams: Kazimierui Bizauskui, Vladui Mironui ir Jonui Smilgevičiui (autorius – skulptorius Mindaugas Šnipas). Muziejus įsikūręs pastate, kuriame veikė Mintaujos berniukų gimnazija, išugdžiusi ne vieną Lietuvai svarbų asmenį. Jau anksčiau ten atidengta lenta Prezidentui Antanui Smetonai. Dar viena atminimo lenta, skirta prelatui Kazimierui Jasėnui, šventės metu atidengta ant Romos katalikų katedros pastato.
Minėtini dar keli renginiai, sulaukę nemažai dėmesio. Tai paroda „Simboliai ir ženklai Julijos Daniliauskienės karpiniuose” iš Šiaulių „Aušros” muziejaus fondų (atidaryme dalyvavo tautodailininkės dukros Viktorija ir Giedrė), filmas apie poetus ir vertėjus Knutą Skujenieką ir Vladą Braziūną „Arčiau žemės anapus upės” (režisierius Ernestas Samsonas, prodiuserė Viktorija Jonkutė), etnografinis ritualas „Vestuvės“, kurį atliko folkloro grupės „Dimzēns” (Jelgava) ir „Rėda” (Šiauliai). Uždarymo koncerte „Iš vienos jūros, iš vieno medžio…” nuskambėjo Jėkabo Jančevskio (Jēkabs Jančevskis) oratorija „Iš latvių žemių” (No letu zemes). Kartu su Jelgavos bigbendu (dirigentas Raitis Ašmanis) koncertavo Daumants Kalninis (Daumants Kalniņš) ir Martynas Kavaliauskas.
Renginio pabaigoje, kai buvo atliekama visoms trims Baltijos šalims brangi, Baltijos kelio himnu tapusi daina „Bunda jau Baltija“, prie jų prisijungė Madara Buškevica. Miesto centre, Pašto saloje įsikūrusį šamotinių skulptūrų parką papildė keturios skulptūros, kurių atidarymą jau sutemus palydėjo ugnies efektai. Todėl šios skulptūros buvo pavadintos „Degančiomis“.
Kitais metais į Baltų vienybės dieną pakvies Biržai.
Rugsėjo 26 d., kai minima Europos kalbų diena, Rygoje, Europos Sąjungos namuose vyko vakaras, kurį taip pat būtų galima priskirti prie baltiškųjų (tiksliau – Baltijos) renginių, nes pagrindinis dėmesys teko kilmės ir teritorijos atžvilgiu artimiausioms kalboms. Vakaro tema – „Latvijai, Lietuvai ir Estijai – 100. Pažink ir išdainuok Baltijos valstybių kalbas!”. Apie estų kalbą kalbėjo latvių poetas ir vertėjas Guntaras Guodinis (Guntars Godiņš), apie latvių kalbą – Liepojos universiteto rektorė profesorė Dacė Markus (Dace Markus), apie lietuvių kalbą – Šiaulių universiteto docentė ir Baltų centro vadovė Regina Kvašytė. Renginį vedė Uldis Priedė (Uldis Priede) iš Europos Komisijos vertimo tarnybos. Grojo, visomis trimis kalbomis dainavo ir klausytojus pritarti kvietė liaudies tradicijų grupė „Budēļi”. Po kalbų ir dainų buvo galima pasivaišinti visų trijų šalių patiekalais.
Rugsėjo 27 d. Baltų vienybės dienai buvo skirti Šiaulių universitete įvykę tradiciniai (šiemet jau 149-ieji) „Tekstų skaitymai”. Dr. Regina Kvašytė apžvelgė latvių vaikų ir jaunimo literatūros vertimus į lietuvių kalbą, apie Anos Saksės „Pasakas apie gėles” vertimus plačiau kalbėjo profesorė dr. Džiuljeta Maskuliūnienė. Buvo pristatytas naujausias žurnalo „Rubinaitis” numeris, kuris skirtas latvių literatūrai, aptariamos įvairios lietuvių ir latvių vaikų literatūros aktualijos. Renginio dalyviai galėjo apžiūrėti knygas iš Baltų centro fondo, pasiklausyti Rainio ir Vitauto Liūdeno (Vitauts Ļūdēns) eilėraščių ir jų vertimų (IV kurso lituanistės), pasižiūrėti latvių animacinius filmus „Aukso sietelis” (Rainio poezijos motyvais; režisierė Ruozė Stiebra; 1975) ir „Kvaišas Dauka” (Sudrabu Edžus darbų motyvais; režisierius Arnoldas Burovas; 1968).
Spalio 3 d. Latvijos užsienio reikalų ministerijoje įvyko Baltų apdovanojimo įteikimo ceremonija. Susitarimą dėl tokio apdovanojimo įsteigimo praėjusių metų Baltų vienybės dienos proga pasirašė Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius ir Edgaras Rinkevičas (Edgars Rinkevičs). Jie ir įteikė pirmąjį apdovanojimą šiemet Rygoje. Juo įvertintas apie 40 metų trunkantis kalbininkės, Latvijos universiteto ir Helsinkio universiteto profesorės dr. Laimutės Baluodės (Laimute Balode) indėlis į lietuvių ir latvių tautų draugystės puoselėjimą ir sklaidą. L. Baluodę komisija išrinko iš 11 įvairių veiklos sričių – vertėjų, kalbininkų, mokytojų, žurnalistų – pretendentų, kurie savo darbais artina ir garsina abi šalis, populiarina kalbą ir kultūrą. Skatinant tolesnę Lietuvos ir Latvijos dvišalių santykių plėtrą, toks darbų vertinimas taps tradicija.
Doc. dr. Regina Kvašytė