Seimas pritarė siūlymui pradėti Mykolo Romerio universiteto reorganizavimo procesą. Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui, kuriuo pradedamas Mykolo Romerio universiteto reorganizavimas prijungimo prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto būdu. Pasak projektą pristačiusios švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, Vilniaus Gedimino technikos universitetas yra vienas stipriausių technologinio profilio Lietuvos universitetų, kylantis tarptautiniuose universitetų reitinguose ir išsiskiriantis glaudžiu bendradarbiavimu su verslu. Mykolo Romerio universitetas – didžiausias Lietuvoje profilinis socialinių mokslų universitetas, kurio ryškiausi studijų mokslo komponentai yra teisė, visuomenės saugumas ir viešasis valdymas.
Pagal nutarimo projektą, Mykolo Romerio universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas iki lapkričio 15 d. turėjo pateikti Vyriausybei Mykolo Romerio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto būdu sąlygų, reorganizavimo plano ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto projektus. J. Petrauskienė informavo Seimo narius, kad universitetų bendruomenės jau yra atlikusios didelį darbą – parengta abiejų universitetų pateikta pertvarkos studija, ir iki lapkričio 15 d. universitetai buvo pasirengę pateikti visus reikiamus dokumentus. Projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti lapkričio 20 d.
Teisininkai Andrius Puksas ir Egidijus Viskontas paskirti VRK nariais. Seimas nusprendė teisininkus Andrių Puksą ir Egidijų Viskontą paskirti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariais. Naujieji VRK nariai A. Puksas ir E. Viskontas Seime prisiekė lapkričio 8 d.
Šiuo metu VRK vadovauja Laura Matjošaitytė, komisijos narių pareigas eina Vincentas Vobolevičius ir Aistė Žilinskienė (Respublikos Prezidento siūlymu), Svetlana Misevičienė ir Tauras Rutkūnas (teisingumo ministro siūlymu), Olga Kilkinova (Lietuvos teisininkų draugijos siūlymu). Parlamentinių partijų siūlymu VRK nariais dirba: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos – Vilius Semeška, Lietuvos socialdemokratų partijos – Jūratė Lebedevienė, Liberalų sąjūdžio – Maksimas Reznikovas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos – Valdemaras Urbanas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – Jonė Valčiukienė.
Pritarta siūlymui tęsti konkursinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų finansavimą. Seimas po svarstymo pritarė Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama užtikrinti akademinės bendruomenės teisėtus lūkesčius, Lietuvos mokslo tarybos finansinius įsipareigojimus, kad konkursinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų ir nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų finansavimas vyktų iki šių programų įgyvendinimo pabaigos.
Svarstomu projektu siūloma, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patvirtintos ir iš valstybės biudžeto asignavimų lėšų pradėtos finansuoti konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos ir nacionalinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos būtų baigiamos vykdyti, vadovaujantis jų patvirtinimo metu galiojusiais teisės aktais. Pasak ministro, Seimui priėmus šią nuostatą nebus nutrauktas konkursinis finansavimas pagal šiuo metu galiojančias sutartis maždaug už 30–35 mln. eurų.
Atsisakyti importo PVM leidiniams, skirtiems valstybinėms ir savivaldybių bibliotekoms. Seimas pritarė liberalo Arūno Gelūno pristatytam įstatymo projektui, kuriuo parlamentaras siūlo neapmokestinti importo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) leidinių, skirtų valstybinėms ar savivaldybių bibliotekoms, ir juos vertinti kaip dovaną, labdarą ar paramą. „Kadangi Lietuvos valstybinės ir savivaldybių bibliotekos vykdo ne ekonominę veiklą, o visuomenės švietimo misiją, manau, kad fondų formavimui gaunamas knygas apmokestinti yra visiškai netikslinga, todėl siūlau dovanojamas knygas ir kitus leidinius, rankraštinius, dokumentus įtraukti į PVM įstatymo „Ypatingų atvejų“ sąrašą“, – sakė parlamentaras.
A. Gelūnas pabrėžė, kad Seimas dar pavasarį vienbalsiai patvirtino „Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gaires“, kuriose ypač pabrėžiamas lituanistinio švietimo ir mokslo plėtros prioritetas. Nors šiuo prioritetu ir vadovaujasi Lietuvos bibliotekos, formuodamos savo lituanistinius fondus, politikas pripažino, kad bibliotekų plėtrai smarkiai stinga lėšų. „Lėšų trūkumą iš dalies kompensuoja lietuvių diasporos ir kitų užsienyje gyvenančių asmenų ir organizacijų dovanojamos knygos bei kiti spaudiniai, kurie, jei dovanojamų knygų siuntos kaina viršija 45 eurų, apmokestinami importo PVM tarifu“, – situaciją vardino parlamentaras.
Iš Rusijos importuojame ne tik trąšas. Seimo nario Kazio Starkevičiaus duomenimis, mūsų šalies Vyriausybė, nepaisydama Rusijos priešiškų veiksmų, pataikauja jai ir sudaro sąlygas iš jos pirkti ne tik trąšas, bet ir grikius bei kviečius, nors šiuos grūdus galima įsivežti iš Ukrainos ar kitų šalių, kurios netaiko Europos Sąjungos valstybėms jokių apribojimų. Muitinės departamento duomenimis, 2018 m. sausio–spalio mėn. buvo importuota ir išleista į apyvartą 16 763,17 t kviečių. Daugiausiai importuota iš Rusijos Federacijos – 15 088,07 t ir Baltarusijos – 1 087,65 t. Per tą patį laikotarpį buvo importuota ir išleista į apyvartą 15 017,68 t grikių, kurių statistinė vertė sudarė beveik 3 mln. eurų. Grikiai buvo importuojami iš Rusijos Federacijos – 14 794,28 t ir Baltarusijos – 223,4 t. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis šiemet per 9 mėn. iš Rusijos importuota beveik 3 kartus daugiau grikių, lyginant su praėjusiais metais. Spalio 25 d. Briuselyje vykusio ES bendro žemės ūkio rinkų vadybos komiteto posėdyje Lietuvos ir Lenkijos atstovai atkreipė dėmesį į labai išaugusį grikių importą iš Rusijos ir pasiūlė pagalvoti apie rinkos apsaugos priemones ES mastu.