Šimtmečio proga geriausiems šalies abiturientams pirmą kartą paskirtos Signatarų stipendijos. Šiais metais pirmą kartą 20 geriausių šalies abiturientų, pasirinkusių studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose, skatinami Signatarų stipendijomis. Signatarų stipendijos dydis – 190 eurų kas mėnesį nuo pirmo kurso iki studijų pabaigos. Iš 20 Signatarų stipendijų 13 skiriama didžiausius konkursinius balus surinkusiems pirmakursiams, pasirinkusiems studijas universitetuose, 7 stipendijos – įstojusiems į kolegijas.
Iš universitetų studentams paskirtų 13 stipendijų daugiausia – net šešias – gaus Vilniaus universiteto pirmakursiai, po tris paskirta pasirinkusiems studijas Kauno technologijos universitete ir Vytauto Didžiojo universitete, viena atiteks Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pirmakursiui.
Iš kolegijoms skirtų 7 stipendijų daugiausia – trys – atitenka Vilniaus kolegijos pirmakursiams, po vieną gaus šiemet įstojusieji į Utenos, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos, Vilniaus technologijų ir dizaino, taip pat Marijampolės kolegijas.
20 Signatarų stipendijų bus skiriama kasmet abiturientams, įstojusiems į Lietuvos universitetus ir kolegijas su geriausiais konkursiniais balais. Kandidatų atranką vykdo LAMA BPO. Kandidatai stipendijoms atrenkami 7 studijų krypčių grupėse. Siekiant kelti mokytojo profesijos prestižą, daugiausia Signatarų stipendijų skiriama pasirinkusiems ugdymo mokslų studijas – 4. Menų, humanitarinių ir socialinių mokslų studentams atitenka 3, matematikos, informatikos ir fiziniams mokslams – 3, sveikatos ir veterinarijos mokslams – 2, žemės ūkio, gyvybės mokslų ir sporto studijoms – 3, inžinerijos ir technologijų mokslams – 3, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijoms – 2 Signatarų stipendijos.
Vyriausybė šiemet įsteigė Signatarų stipendijas, siekdama pagerbti 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų atminimą ir paskatinti geriausius Lietuvos abiturientus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose. Šalia naujųjų Signatarų stipendijų geriausiems Lietuvos studentams jau nuo 1995 m. skiriamos vardinės Lietuvos Respublikos prezidentų stipendijos. Kazio Griniaus, Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko stipendijas kasmet gali gauti 30 Lietuvos universitetų ir kolegijų studentų.
Keičiasi priėmimo į profesines mokyklas tvarka. Į šias mokyklas bus galima stoti ne vieną, bet dukart per metus: vasarą arba žiemą. Po šią vasarą vykusio priėmimo likus valstybės finansuojamų vietų, šiemet žiemos priėmimas skelbiamas pirmą kartą ir vyks lapkričio 14 – gruodžio 14 d. Priėmimas bus vykdomas centralizuotai internetu per LAMA BPO sistemą. Priimtieji žiemą pradės mokslus vasario mėnesį. Žiemos priėmime galės dalyvauti jau turintys vidurinį išsilavinimą. Profesinę kvalifikaciją, tokiu atveju, galima įgyti per 6–18 mėnesių. Profesinio mokymo įstaigoms 2018 m. iš viso buvo numatyta skirti 20,1 tūkst. valstybės finansuojamų vietų (2017 m. – 20,3 tūkst.), iš jų 3 tūkst. per vasaros priėmimą liko neužimta. Daugiausia laisvų vietų liko gamybos ir perdirbimo, informacijos ir ryšio technologijų, transporto srityse. Į profesinio mokymo įstaigas per vasaros priėmimą priimta 17,2 tūkst. asmenų. Šiemet daugiausia vietų skirta inžinerijos ir inžinerinių profesijų sričiai (4,3 tūkst.), paslaugų asmenims (3,3 tūkst.), verslo ir administravimo (2,8 tūkst.).
Siūlymai dėl kolegijų veiklos tobulinimo. Susitikime su 12 valstybinių kolegijų tarybų pirmininkais ir direktoriais švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ir viceministras Giedrius Viliūnas aptarė būdus, kaip tobulinti kolegijų veiklą, įvertinant demografiją, technologijų ir regionų kaitą.
„Lietuvoje mažėjant studentų skaičiui ir kintant aukštojo mokslo kvalifikacijų poreikiui, mūsų aukštosioms mokykloms, tiek universitetams, tiek kolegijoms, kyla studijų kokybės ir tinkamumo iššūkiai. Kolegijos yra labai svarbus sektorius, kurio absolventų poreikį aiškiai signalizuoja darbo rinka. Todėl būtina užtikrinti koleginio aukštojo mokslo kokybę tiek ūkio sektorių, tiek regionų požiūriu, bendromis pastangomis įgyvendinant pačius geriausius sprendimus“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Kolegijose studijuoja apie 40 proc. aukštųjų mokyklų studentų, darbdaviai gerai vertina jų pasirengimą darbui konkrečiose darbo vietose. Nuo 2010 m. iki 2018 m. universitetuose studentų sumažėjo beveik 40 proc., o kolegijose – 35 proc. Kasmet kolegijų sektoriuje studentų mažėja po 2–3 tūkst. Studentų skaičiaus mažėjimas palietė visas Lietuvos aukštąsias mokyklas, tačiau regioninėse kolegijose jo poveikis yra ypač juntamas.
Susitikime konstatuoti esami kolegijų veiklos iššūkiai: dėl demografinių procesų ir ūkio struktūros kaitos kelios kolegijos nesiekia minimalaus studentų skaičiaus; jaučiamas atotrūkis tarp kolegijų ir miesto, regiono ūkio poreikių; didžiuosiuose miestuose tebėra daugiau kaip po vieną valstybinę kolegiją, ne visai racionaliai naudojami ištekliai; sumažėjusios kolegijos neužtikrina regiono ūkio poreikius atitinkančios pasiūlos ir teikiamo išsilavinimo kokybės.
Šių metų balandį sudaryta kolegijų vertinimo darbo grupė išanalizavo Lietuvoje veikiantį kolegijų tinklą bei veiklos rodiklius ir pateikė rekomendacijas dėl kolegijų veiklos tobulinimo. Darbo grupė pateikė siūlymus įtraukti į kolegijų tarybas daugiau socialinių partnerių, keisti finansavimo ir vertinimo tvarką, kad ji skatintų studijų sričiai ar regionui reikalingą inovacinę veiklą. Taip pat pasiūlyta sutelkti išteklius, kad jie būtų efektyviai ir kokybiškai naudojami: didžiuosiuose miestuose sujungti tame pačiame mieste veikiančias valstybines kolegijas į klasterius, o mažąsias regionines bei sektorines kolegijas glaudžiau susieti su didžiųjų miestų kolegijomis.
Kolegijoms bus teikiamos rekomendacijos, parengtos pagal jų veiklos analizės rezultatus. Jas gavusios kolegijos pateiks jų įgyvendinimo veiksmų planus. Dalyvaujant kolegijoms, rengiamos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos siūlant gerinti kolegijų valdymą, įtraukiant daugiau socialinių partnerių. Taip pat numatyta sudaryti darbo grupes dėl Vilniaus ir Kauno regionų kolegijų pertvarkymo.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 12 valstybinių ir 10 nevalstybinių kolegijų, jose studijuoja 35,4 tūkst. studentų. 2018–2019 m. duomenimis, daugiausia studentų turi Vilniaus (6,6 tūkst.) ir Kauno (6,3 tūkst.) kolegijos, mažiausiai studentų – Marijampolės (586), Alytaus (725) bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (822). Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus