Likimas lėmė man, Utenos gimnazijos berniokui, pasukti profesionalaus geologo keliu. Šis pasirinkimas mane vedžiojo po visos Lietuvos geologines atodangas – nuo paleontologams garsios Papilės iki Akmens kaimo prie Merkio. Skatino tirti tūkstančius metrų giliųjų gręžinių kerną ir leisti ilgas valandas laboratorijoje prie mikroskopo.
Grigelis, Gamtos tyrimų centro direktorius akad. Vincas Būda, Geoaplinkos tyrimų
laboratorijos vadovas vyr. m. d. Kęstutis Jokšas. J. Jankauskienės nuotr.
Su geologo plaktuku ir kuprine teko daug išvaikščioti bei paplaukioti. Tai buvo darbas, kurio maloniausios akimirkos ateina, patyrus atradimo džiaugsmą… (A. Grigelis, 2011. Bibliografijos rodyklė. Įvadas, 7 p.)
Akad. habil. dr. prof. Algimantas Grigelis turi priklausomybę – norą patirti atradimo džiaugsmą visose srityse, kuriose tik jam tenka dirbti. O jų yra tikrai nemažai… Be pagrindinės veiklos – paleontologinių ir stratigrafinių tyrimų, už kuriuos jam suteiktas habilituoto fizinių mokslų daktaro laipsnis, A. Grigelis stengėsi savo žinias perduoti jaunai geologų kartai ir tapo Vilniaus universiteto profesoriumi, buvo redaktorius ir leidėjas. Yra akademikas, aktyvus mokslo istorikas ir Lietuvos Ignoto Domeikos draugijos prezidentas. Visapusė profesoriaus veikla ir atradimai neliko nepastebėti. Jis apdovanotas ne viena premija, o 2018 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotiniame susirinkime LMA prezidentas akad. Jūras Banys kartu su LMA Teodoro Grotuso fondo valdybos pirmininku akad. Aivaru Kareiva už nuopelnus mokslui ir kultūros puoselėjimą akademikui Algimantui Grigeliui įteikė Teodoro Grotuso (Theodor von Grotthuss) medalį.
Gražus sutapimas, kad tuo pat metu Gamtos tyrimų centre Vilniuje buvo atidaryta A. Grigelio fotografijų paroda ,,Žemė, atspindinti puikiąsias saules…“, kurią parengė GTC Kvartero tyrimų mokslininkė dr. Violeta Pukelytė. Joje galime grožėtis tolimos ir mažai mums pažįstamos Sirijos vaizdais…
Pažinimo troškimas ir noras patirti atradimų džiaugsmą vedė mokslininką vis į naujas žemes. Viena iš daugelio jo aplankytų ir tirtų mūsų Žemės vietų yra Sirija. Šioje šalyje Algimantas Grigelis dirbo 1986–1989 m., pakviestas Sirijos geologijos ir mineralinių išteklių ministerijos, kaip juros sistemos foraminiferų specialistas – mikropaleontologas. Šios ekspedicijos tikslas buvo sudaryti juros sistemos stratigrafiją ir paleogeografiją (jura – geologinis mezozojaus eros periodas, prasidėjęs prieš 199,6 mln. m. ir baigęsis prieš 145,5 mln. m.).
Per ketverius metus atlikti geologiniai lauko darbai Sirijos kalnuotose (Jebel Ansarija, Jebel Sheikh, Palmyridai) srityse. Remiantis juros geologinio periodo mineralinių išteklių ir naftingumo įvertinimu, buvo sukurti Sirijos – rytinio Viduržemio jūros regiono – juros sistemos stratigrafijos ir geologinės raidos pagrindai. Mokslininkas sudarė Jabal–Sheikh (arba Hermono) kalno – aukščiausio Sirijos taško (2814 m virš jūros lygio) pilną juros profilį. Tyrimų rezultatai buvo apibendrinti mokslinėse ataskaitose, sugulė į straipsnius įvairiuose užsienio mokslo leidiniuose ir solidžią monografiją „Kuznetsova K I., Grigelis A., Adjamian J., Jarmakani E., Hallaq L., 1996. Zonal Stratigraphy and Foraminifera of the Tethyan Jurassic (Eastern Mediterranean): a monograph.“ Amsterdam: Gordos&Breach Science Publishers, 256).
Grožėjausi didinga Jabal–al–Sheikh (biblinio Hermono kalno) viršūne Anti–Libano kalnyne, mačiau barbarų suniokotos nuostabios II a. romėnų Al–Afamija šventyklos griuvėsius Ansarijos kalnuose, regėjau kvapą užgniaužiantį buvusio Tadmoro (Palmyros) miesto grožį, viešėjau pas beduinus Arabijos dykumoje, sėdėjau aramėjų kaimo bažnyčios I a. koplyčioje prie apaštalo Luko ranka tapytos Marijos paveikslo, apvaikščiojau daugybę seniausios pasaulio sostinės Damasko kampelių… (A. Grigelis, 2011. Bibliografijos rodyklė. Įvadas, 7 p.)
Vėliau į šią šalį, jau kaip keliautojas ir fotografas, A. Grigelis sugrįžo 2010 m. ir parsivežė šūsnį užfiksuotų akimirkų, kuriomis šiandien galime gėrėtis. Parodos pavadinimas – ,,Žemė, atspindinti puikiąsias saules…“ – tai eilutės iš Sirijos himno, kurį parašė Chalilis Mardamas Bėjus, o į lietuvių kalbą išvertė Augustinas Žemaitis. Fotografijos iš tiesų – unikalios, nes jose matome dar karo nenuniokotą Siriją. „Tokią, kokia išliks mano širdyje“, – sako profesorius.
Nuostabius vaizdus papildo trumpa geografinė-istorinė informacija apie šią šalį, kur dėl palankių gamtinių sąlygų labai anksti susiformavo nuolatos gyvenamos gyvenvietės ir brandžios priešistorinės kultūros. Sirija – viena iš pasaulio žemdirbystės ir seniausių civilizacijų židinių, klestėjusių tuo pat metu, kaip ir Senovės Egiptas bei Mesopotamija. Ilgus amžius šalį valdė galingos imperijos – Asirija, Babilonija, Aleksandras Makedonietis, Romos ir Bizantijos imperijos ir kt. Visos jos paliko savo pėdsakus Sirijos žemėse, kai kuriuos jų atpažįstame ir parodos fotografijose.
Parodą galite aplankyti Gamtos tyrimų centro pirmojo aukšto fojė ir, kaip ir akad. Algiman
tas Grigelis, patirti atradimo džiaugsmą…
Dr. Violeta Pukelytė
