Pasitinkant LMS veiklos 30-metį
Lietuvos mokslų akademijoje lapkričio 21 d. įvykusiame Lietuvos mokslininkų sąjungos XV suvažiavime dalyvavo atvykusieji ne tik iš Vilniaus ir Kauno, bet ir iš Šiaulių bei Panevėžio skyrių.
Buvo tikimasi, kad dalyvaus ir mokslininkai iš Klaipėdos, tačiau objektyvios priežastys sutrukdė jiems atvykti. Pasigesta aktyvesnio mokslininkų, dirbančių kolegijose, dalyvavimo. Dėstytojų ir tyrėjų, turinčių mokslo laipsnius ir vardus, skaičius kolegijose pastaraisiais metais sparčiai augo, todėl jų įsitraukimas į Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) veiklą yra vienas iš prioritetinių LMS uždavinių.
Suvažiavimo darbą koordinavo LMS tarybos nariai: prof. dr. Jadvyga Regina Kerienė, vicepirmininkė dr. Milena Medineckienė ir suvažiavimo sekretorius Valentas Daniūnas. Įžanginėje kalboje LMS pirmininkas prof. dr. Jonas Jasaitis priminė, kad LMS netrukus sutiks savo veiklos 30-metį. LMS įkurta 1989 m. spalio 7 d. įvykusiame pirmajame (ir kol kas vieninteliame) visuotiniame Lietuvos mokslininkų suvažiavime. Tų dienų amžininkai gerai prisimena, kad LMS įkūrimą lėmė Lietuvos Sąjūdžio veikla. Iki nepriklausomybės atkūrimo dar buvo likęs beveik pusmetis, tačiau jau buvo atkurtos nepriklausomos Rašytojų, Dailininkų, Kompozitorių, Žurnalistų ir kitos kūrybinės organizacijos, kurioms valstybės atkūrimas buvo svarbiausias uždavinys.
Nors pirmajame suvažiavime dalyvavo ir šio siekio realumu abejojantys ar jam net nepritariantys asmenys, kurie, vadovaudamiesi sovietine ideologija, dar bandė aiškinti, kas yra mokslas ir kas – ne mokslas, tačiau net ir jie nedrįso atvirai priešintis absoliučios daugumos mokslininkų siekiui savarankiškai dirbti Lietuvos labui. Tos dienos laužė daugelį ideologizuotų stereotipų ir formavo naują mokslo uždavinių sampratą. Todėl ir bandymai aiškinti, kad, pavyzdžiui, teologija neva negali būti priskiriama mokslui, nesulaukė pritarimo. Sąjūdžio idėjos lėmė ir naujų teisės aktų, apibrėžiančių mokslinę veiklą, kūrimą.
Suvažiavimo dalyviai gavo jau trečiąjį naujo laikraščio „Mokslo Lietuva“ numerį (pirmasis pasirodė dar 1989 m. liepą). Tai, kad Sąjūdžio kūrinys – Lietuvos mokslininkų sąjunga ir jos laikraštis „Mokslo Lietuva“ gyvuoja jau tris dešimtmečius, nepaisant net kai kurių valdančiųjų abejingumo mokslui ir prastai slepiamo priešiškumo tautinės raidos tematikai, rodo, kad LMS įkurta ant tvirtų pamatų.
XV suvažiavimo delegatus pasveikino Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Lietuvos mokslo tarybos ir kitų institucijų atstovai. Etninės globos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbonavičienė perdavė lituanistų, etnografų ir kitų mokslininkų humanitarų sveikinimus. Prezidiumo pirmininkė prof. dr. Jadvyga Regina Kerienė perskaitė JAV Lietuvių bendruomenės atstovo dr. Stasio Bačkaičio, ilgus metus kuravusio išeivijos mokslininkų ryšius su Lietuva, sveikinimą.
Susitelkusios akademinės bendruomenės vaidmuo valstybėje
Išrinkus Mandatų ir Balsų skaičiavimo komisijas, prasidėjo suvažiavimo darbinė dalis. Susirinkusieji išklausė Lietuvos mokslo tarybos pirmininko akad. Voldemaro Razumo pranešimą. Akademikas pažymėjo, kad būtina stiprinti tarybos įtaką Lietuvos mokslo raidai, išryškinti aktualiausias valstybės raidos problemas ir sparčiau jas spręsti. Numatyta stiprinti Mokslo politikos ir analizės skyrių, universitetų ir kitų mokslo centrų tarpinstitucinius ryšius, plėtoti tarpdisciplininius tyrimus. Šią temą pratęsė ir LTM Mokslo politikos ir strateginės analizės skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Stumbrys pranešime „Kasmetinis mokslo (meno) veiklos vertinimas. Kur link veda pokyčiai?“. Pranešėjas informavo apie Lietuvos mokslininkų tarptautinę reikšmę turinčius pasiekimus ir analizavo naujus mokslinės veiklos vertinimo pakeitimus, ypač akcentuodamas dėmesį tyrimų kokybei.
Didelio dalyvių susidomėjimo sulaukė dalykiški Lietuvos Respublikos Seimo narių – Vytauto Juozapaičio ir Lauro Stacevičiaus – pasisakymai. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas prof. V Juozapaitis akcentavo mokslo, meno ir visuomenės kultūros sąryšį. Jis pažymėjo, kad Seimo darbo kokybė priklauso ir nuo mokslininkų patarimų bei kritikos: „Klaidų Seimo darbe švietimo srityje padaryta ne viena ir ne dvi. Labai svarbu, kad mokslininkai, turintys idėjų, kaip spręsti švietimo problemas, būtų aktyvesni, labiau matomi ir teiktų konstruktyvius siūlymus.“
Šios kadencijos Seime akademinės bendruomenės atstovai pirmą kartą turi unikalią galimybę tiesiogiai ir labai operatyviai išdėstyti savo problemas. Seimo nario Lauro Stacevičiaus iniciatyva įkurta Laikinoji Lietuvos Respublikos Seimo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo grupė. Jau įvyko keturi šios grupės posėdžiai, ruošiamasi penktajam. Grupės vadovas pažymėjo, kad būtina geriau pasitelkti mokslininkus, rengiant įstatymų projektus ir rasti nišas, kuriose būtų galima geriau panaudoti mokslininkų potencialą. L. Stacevičius pakvietė mokslininkus aktyviai dalyvauti minėtos grupės veikloje. Visi grupės posėdžiai yra atviri. Vienas iš neseniai, tačiau gana aktyviai grupės veikloje pradėjęs dalyvauti Vilniaus universiteto prof. dr. Dalius Serafinas, suvažiavimui pateikęs pranešimą „Mokslininkai – Lietuvos pažangai“, supažindino su kuriamu tarpdisciplininiu moksliniu projektu. Jis pabrėžė, kad tarpusavyje nesusijusios šakinės programos labai brangiai kainuoja, tačiau nėra efektyvios. Būtina kompleksiškai nagrinėti visų Lietuvos regionų ekonomines, socialines, ekologines ir kultūrines problemas. Pranešėjas pateikė pavyzdžių, rodančių, kad Seimo veikla neretai yra gana nekokybiška. Tarp jų – neefektyvi mokslininkų veiklos finansavimo ir vertinimo sistema, nepasitarus su mokslininkais brukama mokslo ir studijų „reforma“, mokesčių politikos klystkeliai.
2016–2018 metų veiklos ataskaita
Valentino Baltrūno nuotr.
LMS pirmininkas prof. dr. Jonas Jasaitis, apžvelgęs nuo XIV suvažiavimo (2016 m. gegužės 21 d.) LMS atliktus darbus, pirmiausia pažymėjo sustiprėjusį jos matomumą ir įtaką, priminė, kad per ataskaitinį laikotarpį įvyko per dvi dešimtis eilinių ir operatyviniams klausimams aptarti skirtų tarybos posėdžių. Surengtos konferencijos Seime ir Lietuvos mokslų akademijoje, kuriose buvo aptartos universitetų tinklo pertvarkos ir mokslininkų vaidmens valstybėje temos. Seime organizuota konferencija „Mokslo ir studijų pažangos kryptys“ buvo transliuojama ir internetu, todėl pasiekė keliolikos tūkstančių klausytojų auditoriją.
Siekiant populiarinti LMS veiklą, buvo surengtos dvi jos atstovų išvykos. Pirmojoje išvykoje aplankytos lietuvių etnografinės žemės Punsko ir Seinų krašte, inžinieriaus Petro Lukoševičiaus atkurta simbolinė prūsų ir jotvingių gyvenvietė, Lietuvos Respublikos konsulatas Seinuose ir kiti objektai. Antrosios išvykos dalyviai, pradėję kelionę panemunės (Raudonės ir Gelgaudų) pilyse, pasiekė Smalininkų (Jurbarko r.) miestelį ir daugiausia dėmesio skyrė susipažinti su VGTU doc. Justino Stonio įkurtu Materialaus paveldo ir senovinės technikos muziejumi, turinčiu per 23 tūkst. unikalių eksponatų. Smalininkuose surengta konferencija, kurioje gana aktyviai dalyvavo Jurbarko krašto šviesuomenė, ir ekskursija po šį, turtingą istorinę patirtį turintį miestelį. Konferencijoje pranešimus skaitė LMS pirmininkas prof. Jonas Jasaitis, vienas iš LMS kūrėjų, jos garbės narys prof. habil. dr. Vygintas Gontis, LMS tarybos nariai – dr. Vaida Šeirienė ir prof. (HP) Alvydas Baležentis. Beje, pastarajam ši išvyka buvo labai įsimintina, nes būtent tuometiniame Smalininkų technikume prieš kelis dešimtmečius jam teko mokytis. Konferencijoje aptarta galimybė regionuose kurti LMS rėmimo grupes. Tokiose grupėse galėtų telktis būsimieji doktorantai ir kiti tyrėjai, mokslu besidomintys žmonės, kurie savo bendruomenėse skleistų naujausią informaciją apie LMS.
Pranešėjas pažymėjo, kad švietimo ir mokslo reforma yra vykdoma ydingai, į ją įtraukiant verslo atstovus, bet nesitariant su reformuojamų institucijų darbuotojais, nesprendžiant esminių mokslo tyrimų organizavimo klausimų, biurokratiškai vertinant mokslinius straipsnius ir kitus tyrimų rezultatus. LMS tokią valdžios taktiką nuosekliai kritikavo. Kartu su LAMPSS ir keliomis šakinėmis mokslininkų organizacijomis 2017 m. birželio 15 d. buvo surengta protesto akcija, kurioje dalyvavo per 200 mokslo ir studijų institucijų atstovų. Su protestuojančiais, kurie susirinko prie Mažvydo bibliotekos, susitiko Seimo Pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akad. Eugenijus Jovaiša ir kiti Seimo nariai. Vėliau akcijos dalyviai, nužygiavę iki Vyriausybės rūmų, surengė mitingą prie V. Kudirkos paminklo ir turėjo galimybę savo reikalavimus išdėstyti valdžios atstovams Tokia akcija surengta pirmą kartą Lietuvos istorijoje.
(Pabaiga – kitame numeryje)