Vykstant mokytojų streikui, buvo paskleista žinia, kad mokytojų reikalavimams patenkinti neva reikia papildomų 300 mln. eurų. Juos esą tektų paimti iš pinigų, skirtų pensijoms didinti ir vaikams. Tačiau tie, kurie atidžiau seka švietimo reformą, turėjo atkreipti dėmesį į šių metų rugpjūčio mėnesį paskelbtą Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą, kad „įvedant etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį, nuo rugsėjo mokytojų atlyginimų fondas pasipildys 17,4 mln. eurų, o iš viso iki 2020 m. – 95 mln. eurų. Tai leis palaipsniui iki 2020 m. mokytojų atlyginimus vidutiniškai padidinti 20 proc.“ (cituojamaiš https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/).
Taigi, kas atsitiko, kad, prasidėjus streikui, ši suma „išsipūtė“ iki 300 mln. eurų. Kyla klausimas, kodėl valdžios institucijos taip nori supriešinti mokytojus su visais likusiais Lietuvos gyventojais, ne tik kad skelbdamos gerokai „išpūstus“ rodiklius, bet ir siedamos juos su kitomis nepriteklių išgyvenančiomis gyventojų grupėmis?
Lyginant su dabartiniu Lietuvos BVP, atlyginimų mokytojams pakėlimas, papildomai skiriant 17,4 mln. Eurų, valstybei kainuotų tik 0,04 proc. nuo BVP. Dar reikėtų įvertinti ir tai, kad iš tų 17,4 mln. eurų beveik pusę valstybė susigrąžins mokesčių pavidalu per darbdavio, socialinio draudimo ir kitus mokesčius. Palyginkime, MOSTA, kuriai anksčiau vadovavo atstatydinta ministrė, sugebėjo kai kurioms rengiamoms abejotinos vertės metodikoms išleisti net iki 7 mln. eurų.
Tad ar tikrai mokytojai nusitaikė į „didelius“ valstybės pinigus?
Prof. Sigitas Vaitkevičius
Autorius yra Švietimo komiteto prie LRV Trišalės tarybos narys ir LAMPSS valdybos narys, KTU darbo tarybos narys