Apie mokslą ir bendrąjį ugdymą

Sausio 11 d. įvykusiame Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) tarybos posėdyje pirmiausia išklausėme svečio akad. Algimanto Grigelio labai kūrybiškai parengtą pranešimą apie vieną žymiausių mūsų mokslininkų – Ignotą Domeiką (1802 m. liepos 31 d. – 1889 m. sausio 23 d.), skirtą artėjančioms 130-osioms šio žymaus mokslininko mirties metinėms.

22 1 LMS taryba 2019 01 11
Lietuvos mokslininkų sąjungos posėdyje. Pirmas iš dešinės – akad. Algimantas Grigelis.
Už jo – VGTU prof. Pranas Baltrėnas ir kiti LMS tarybos nariai. J. Jasaičio nuotr.

Akademikas labai subtiliai perteikė mokslininko misijos prasmę, aptarė išliekamąją jo darbų vertę, tarsi klausdamas, kiek tokių, kaip I. Domeika, yra mūsų dienomis. Nesiveldamas į dabar jokios prasmės neturinčias diskusijas, kas buvo I. Domeika – baltarusis, lenkas ar lietuvis, pranešėjas ypač akcentavo jo dvasines savybes: kilnumą, tikėjimą, nesavanaudiškumą, veiklą, skirtą žmonijos ir valstybės, kurioje dirbo, pažangai.

 

Kiti mūsų posėdžio svečiai buvo Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų tarybos koordinatorius, geografas Rytas Šalna ir aktyvi šio pedagogų sambūrio dalyvė Eglė Šleinotienė. Daugeliui buvo staigmena labai ryžtinga streikuojančių mokytojų laikysena, atsisakius pasitraukti tol, kol nebus susitarta dėl galimybių tenkinti jų reikalavimus. Tačiau pastaraisiais mėnesiais susiformavęs ir vis stiprėjantis pedagogų sambūris tiek savo susitelkimu, tiek kompetencija yra visiškai naujas reiškinys gerokai apatiškoje ir viltį rasti teisybę prarandančioje visuomenėje. LMS negali laikytis nuošalėje ir labai aktyviai domisi naujojo sambūrio veikla. Mokslininkai negali likti abejingi Lietuvos bendrojo ugdymo situacijos prastėjimui. Mums ne tas pats, kokie būsimieji studentai netrukus įžengs į universitetų auditorijas. Tokio galingo sambūrio, kuriame jau dalyvauja beveik keturios dešimtys mokytojų dalykininkų bei pedagogų profesinių ir visuomeninių organizacijų, Lietuvoje dar nėra buvę.

 

Pirmaeilis uždavinys, kurio turi imtis naujoji Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė, yra užmegzti pastovų dalykišką dialogą su šio sambūrio dalyviais. Jame išsakomos tokios idėjos, kaip Atvirojo kodo mokykla, yra daug inovatyvesnės, negu tos, kurias siūlo švietimo reformatoriais save laikantys asmenys. Sambūryje keliami ir seniai pribrendę reikalavimai pertvarkyti pedagogų rengimo ir jau dirbančių mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemą, atkurti pedagogo autoritetą visuomenėje.

 

Neseniai viešojoje erdvėje nuskambėjo patyrusio, aplinkinių gerbiamo visuomenininko, buvusio pedagogo replika. Užklaustas, ar nenorėtų dabar dirbti mokykloje, šis gana kategoriškai atsakė: „Ne“ ir paaiškino, kad įvairūs reformatoriai dabartinę mokinių kartą paliko „tik su laisvėmis, bet be pareigų“. Tokiomis sąlygomis atkurti pedagogo autoritetą yra neįmanoma. Didžiuliai skaičiai absolventų, įgijusių pedagogo diplomus, bet iškart po universiteto baigimo arba po trumpo pabandymo atsisakiusių dirbti mokykloje, patvirtina, kad tokia aštri problema jau seniai egzistuoja, bet yra nesprendžiama.

 

Dar vieno svečio, šį kartą negalėjusio dalyvauti LMS tarybos posėdyje, – Seimo Laikinosios bendradarbiavimo su akademine bendruomene grupės pirmininko, Seimo nario Lauro Stacevičiaus – teiginiai apie artimiausius šios grupės planus buvo išsakyti raštu. Seimo narys ypač akcentuoja LMS išsakytą reikalavimą daug aktyviau įtraukti mokslininkus į strateginių valstybės problemų nagrinėjimą, sudaryti galimybę jiems aktyviau dalyvauti ekspertinėje veikloje ir teikti pasiūlymus, kaip skatinti projektinę tiriamąją veiklą, kuria būtų galima prisidėti prie valstybės piliečių gerovės kėlimo, socialinės atskirties mažinimo, efektyvesnio žmonių, gamtos ir infrastruktūros išteklių panaudojimo.

LMS taryba, planuodama šios kadencijos darbus, ypač akcentuoja 2019-ųjų – Pasaulio lietuvių metų – uždavinius. Vienas iš sudėtingesnių – Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo organizavimas. Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, prieš kurį laiką apsilankiusi LMS būstinėje, išreiškė mintį, kad, atsižvelgiant į pasikeitusią užsienio valstybėse veikiančių lietuvių bendruomenių situaciją, simpoziumas galėtų būti surengtas Vokietijoje, Hiutenfelde, Vasario 16-osios gimnazijoje. Artimiausiu metu LMS tarybos atstovai susitiks su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos naująja vadovybe ir aptars simpoziumo organizavimo bei finansavimo klausimus. „Mokslo Lietuvos“ informacija. Parengė J. J.

 

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.