Pasak ilgamečio Utrechto universiteto (Nyderlandai) rektoriaus, knygos „Aukštasis mokslas 2040“ („Higher Education 2040“) autoriaus, profesoriaus dr. Berto van der Zwaano, per pastaruosius dešimtmečius aukštajame moksle matomi drastiški pokyčiai, kuriuos lėmė inovacijos technologijų srityje ir masinių informavimo priemonių įsigalėjimas visuomenės gyvenime.
Todėl šiandien universiteto koncepcija turi būti peržvelgta iš esmės. Savo įžvalgomis apie aukštojo mokslo ateitį B. van der Zwaanas pasidalijo viešnagės Kauno technologijos universitete metu.
Kalbėdamas Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytojų akademinių kompetencijų centro „EDU_Lab“ organizuotame renginyje „Studijų kokybė: žingsnis į priekį būtinas, tačiau koks?“, profesorius išskyrė du pagrindinius iššūkius, kuriuos universitetams teks įveikti. Pirmasis yra besikeičiantys visuomenės lūkesčiai universitetų atžvilgiu. Vyravusį požiūrį, kad aukštojo mokslo institucijos užsiima studijomis ir mokslu bei padeda spręsti verslui ir pramonei aktualias problemas, keičiasi. Šiandien visuomenė universitetus mato kaip vientisą poveikį žmonių gyvenimui darančią instituciją, analizuojančią ir siūlančią sprendimus įvairiose srityse.
Antrasis iššūkis – universiteto persikėlimas iš fizinės vietos (pastatų, auditorijų) į skaitmeninę erdvę. Profesoriaus teigimu, universitetai privalės persikelti į vadinamąjį „debesį“, prisitaikyti prie studentų poreikių, labiau individualizuoti studijų procesą, suteikti studijuojantiesiems vis daugiau tarpdisciplininių kompetencijų ir labiau koncentruotis į mokymą (-si) visą gyvenimą.
Svečias akcentavo vis didėjančią Europos ir JAV universitetų konkurencinę kovą dėl talentų. Pasak prof. B. van der Zwaano, Azijos šalys – Kinija, Indija, Pietų Korėja – aktyviai kuria ir įgyvendina gabiausių studentų pritraukimo strategijas, daug investuoja į aukštąjį mokslą ir inovacijų kūrimą, tad labai tikėtina, kad netolimoje ateityje išgirsime ir apie naujus universitetus-lyderius pasauliniame kontekste.
„Universitetai privalo greitai reaguoti ir keistis, kad atitiktų visuomenės ir ateities studentų poreikius. Tai neišvengiama, todėl labai svarbu suvokti, kad, nors ateitis atrodo dar labai toli, iš tiesų ji prasideda dabar“, – sakė prof. B. van der Zwaanas.
KTU pristatė savo studijų koncepciją
Siekis atliepti šiuolaikinių studentų poreikius, užtikrinti studijų konkurencingumą ir kokybę diktuoja pokyčius ir Lietuvoje. KTU Studijų prorektorius doc. dr. Jonas Čeponis renginio metu pasidalijo įžvalgomis, kokiais būdais ir priemonėmis universitete siekiama gerinti studijų kokybę.
„Siekiame, kad studijos būtų integruoto pobūdžio, lanksčios, kokybiškos ir orientuotos į studentą. Vienas esminių KTU tikslų – ugdyti kritinį studentų mąstymą ir komandinio darbo įgūdžius, nes šias kompetencijas, kaip vienas svarbiausių, išskiria darbdaviai, kalbėdami apie potencialius darbuotojus“, – pabrėžė J. Čeponis. Pasak jo, pagrindiniai iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria universitetas, yra sparčiai kintanti mokymo (-si) paradigma, Z karta (besikeičiantys studentų įpročiai, elgsena, vertybės ir gyvenimo būdas), sparti technologijų kaita, darbo jėgos judumas, išbandant skirtingas darbo vietas ir veiklos sritis įvairiose šalyse.
J. Čeponis akcentavo, kad besikeičianti darbo rinkos struktūra, visuomenės ir darbdavių poreikiai diktuoja naują studento kompetencijų sandarą, todėl KTU studentams sudaromos galimybės įgyti ne tik specialybės žinių, bet ir trūkstamų kompetencijų (Produkto vystymo projektas „POWERed“, savarankiško mokymosi galimybės naudojant virtualaus mokymosi priemones, pagrindų moduliai ir kt.).
Gerosios patirties pavyzdžių pasidalijimo sesijos metu apie studentų vertinimą, kaip mokymosi procesą, kalbėjo prof. dr. Eglė Staniškienė. Doc. dr. Lina Šeduikytė pristatė pranešimą „Kodėl ir kaip pradėti? PBL patirtis“. Doc. dr. Inga Stasiulaitienė iškėlė klausimą, ar PBL efektyvesnis dėstymo metodas nei tradicinis? Dr. Ramūnas Kubiliūnas kalbėjo apie informacinių technologijų taikymą privalomam studentų dalyvavimui studijų modulių akademiniuose užsiėmimuose užtikrinti. Lekt. Daina Gudonienė pristatė atvirojo mokymosi taikymo praktikoje galimybes. Doc. dr. Aldona Augustinienė aptarė dizainu grįsto mąstymo metodą. Lekt. Živilė Šimkutė kalbėjo apie tarpsritines žinias darnaus vystymosi tematikoje ir jų įtvirtinimą per žaidimus ir diskusijas. Lekt. Neringa Dubauskienė pristatė pranešimą „Paskaita kaip naratyvas“.
Renginį organizavęs dėstytojų akademinių kompetencijų centras KTU „EDU_Lab“ kuria ir diegia šiuolaikinės didaktikos kompetencijų ugdymo sistemą universitete, skatina dėstytojus pasirinkti ir taikyti tinkamas bei inovatyvias didaktikos priemones, rengia konsultacijas ir vykdo praktinius užsiėmimus.