1926 10 12 – 2019 01 11
Sausio 11 d., eidamas 93 metus, po sunkios ligos mirė žymus Lietuvos matematikas, ilgametis Vilniaus pedagoginio instituto (vėliau – universiteto) Matematikos metodikos katedros dėstytojas docentas daktaras Jonas Teišerskis.
J. Teišerskis gimė 1926 m. spalio 12 d. Raseinių r. Leonavos kaime. Baigęs gimnaziją, 1949 m. jis pradėjo dirbti Prienų vidurinėje mokykloje matematikos mokytoju ir mokymo dalies vedėju. Tuo pat metu studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute, kurį baigė 1954 m., įgydamas matematikos ir fizikos mokytojo kvalifikaciją. Nuo 1954 m. J. Teišerskis dirbo Vilniaus pedagoginiame institute: iš pradžių – vyresniuoju dėstytoju Algebros ir elementarinės matematikos katedroje, o nuo 1957 m. spalio 1 d. – Matematikos metodikos katedroje. Šioje katedroje jis dirbo iki išėjimo į pensiją 2006 m.
Jonas Teišerskis buvo darbštus, pareigingas pedagogas, dėstė įvairius matematikos metodikos ir mokyklinės matematikos kursus, vadovavo studentų pedagoginėms praktikoms, kursiniams ir diplominiams darbams. Jis labai mylėjo studentus ir buvo jų mylimas bei gerbiamas už aukšto lygio paskaitas, atsidavimą darbui, geranoriškumą, pagarbą ir dėmesį studentams.
J. Teišerskis palaikė glaudžius ryšius su mokyklomis, skaitė paskaitas mokytojams, dalyvavo rengiant mokinių matematikos olimpiadas. Taip pat skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir kitose šalyse. Moksliniuose žurnaluose paskelbė apie 50 straipsnių įvairiais matematikos metodikos klausimais. Parengė „Algebros mokymo metodikos“ vadovėlį, skirtą aukštųjų mokyklų studentams, kuriame aprėpė ir kitus matematikos mokymo metodikos klausimus. Vadovėlyje išnagrinėti pagrindiniai aritmetikos ir algebros mokymo metodai vidurinėje mokykloje, ypatingą dėmesį skiriant loginį mąstymą lavinančioms užduotims. Jo kartu su Ričardu Razmu ir Vladu Vitkumi parašytas „Matematikos uždavinynas 11–12 klasėms“ susilaukė keleto leidimų ir tarp mokytojų yra populiarus iki šiol. J. Teišerskis ilgus metus buvo fakulteto tarybos narys, ėjo prodekano pareigas, buvo įvairių darbo grupių ir komisijų narys. Už aktyvią pedagoginę, mokslinę ir metodinę veiklą 1989 m. jam buvo suteiktas docento vardas.
J. Teišerskis buvo tvirtas Lietuvos patriotas, visa savo veikla rodė meilę Lietuvai. Sunkiais priespaudos metais nesilankstė oficialiai valdžiai, oriai vykdė savo misiją – rengti mokytojus Lietuvos mokykloms. Reikšdami gilią užuojautą velionio artimiesiems ir kolegoms dėl netekties, tikime, kad šviesus Jono Teišerskio prisiminimas ilgam išliks artimųjų, bendražygių ir visų jį pažinojusiųjų atmintyje. LEU alumnai, bendradarbiai ir buvę studentai.