UAB „Petro ofsetas“ leidykla neseniai išleido knygos „Anykščių kraštotyrininkai“ antrąją dalį „Bibliografinė medžiaga (1889–2017)“. Knygos sudarytojai: Audronė Berezauskienė, prof. Osvaldas Janonis, Ligita Matulienė, Birutė Venteraitienė. Kartu su leidiniu jie parengė knygos priedą „Paieškos diskelis“.
Pirmojoje knygos dalyje, išleistoje 2016 m., paskelbtos kraštotyrininkų biografijos. Jose apibendrintai nurodytas kiekvieno jų indėlis į kraštotyrą. Antrojoje dalyje indėlis patikslintas, pateikiant jų darbų sąrašus. Po kiekvieno kraštotyrininko pavardės atskiruose teksto skyreliuose aprašyti jų neskelbti kraštotyros darbai, nurodant jų saugojimo vietą, knygos ir straipsniai. Straipsniai internete, išskyrus keletą atvejų, neaprašyti.
Visi bibliografiniai įrašai skyreliuose: „Nepublikuoti kraštotyros darbai“, „Knygos“, „Straipsniai“ išdėstyti chronologiškai nuo anksčiausiai paskelbtų ar parengtų iki 2017 m. Kadangi tarp kraštotyrininkų yra labai produktyvių rašytojų, žurnalistų, mokslininkų, bibliografinė straipsnių atranka buvo diferencijuota: knygoje aprašyti tik tie straipsniai, kurie susiję su Anykščių kraštu. Jeigu yra išleista personalinė bibliografijos rodyklė apie kraštotyrininką, tai šioje knygoje pateikiami tik jos papildymai.
Leidinyje skelbiami straipsnių, kuriuose rašoma apie kraštotyrininkus, bibliografiniai aprašai. Vengta nurodyti straipsnius, kuriose kraštotyrininkai paminėti tik epizodiškai. Įrašuose šalia bibliografinio aprašo yra pateiktos ir trumpos anotacijos. Knygoje taip pat skelbiami kai kurių kraštotyrininkų biografijų papildymai. Deja, daugiausia tai yra mirties datos ir palaidojimo vietos.
Knyga dedikuota šviesiam neseniai mirusios kraštotyrininkės Irenos Seliukaitės atminimui. Leidinys sudarytas, naudojantis Nacionalinės bibliografijos duomenų banku, elektroniniais bibliotekų katalogais, anksčiau leistomis bibliografijos rodyklėmis ir kitais bibliografiniais leidiniais. Labai vertingas bibliografinės paieškos šaltinis buvo Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus kraštotyros kartoteka, kurioje sukaupta daugiau kaip 700 tūkst. bibliografinių aprašų.
Knygos sudarytojams teko peržiūrėti rajono, Utenos apskrities laikraščius ir kitus periodinius bei tęstinius leidinius, enciklopedinius leidinius, įvairius rinkinius. Visa tai labai papildo žinias apie kraštotyrininkus, kurie daugiausia rašė regioninėje spaudoje, lyginant su tuo, kas apie juos nurodyta Nacionalinės bibliografijos duomenų banke. Pavyzdžiui, atsitiktinai paėmus vienos vyresnio amžiaus kraštotyrininkės pavardę, gaunami tokie rezultatai: Steponavičienė Danutė, Eigėlytė, gim. 1943 m., daugelį metų dirbo Debeikių bibliotekoje. Nacionalinės bibliografijos duomenų banke nurodomas tik vienas jos straipsnis, o knygoje aprašyta net 15 jos neskelbtų kraštotyros darbų, 9 jos parašyti straipsniai, 11 straipsnių ir informacijų apie ją. Tai paaiškinama tuo, kad Nacionalinės bibliografijos duomenų banke nėra sovietinių metų straipsnių, o ir atkūrus nepriklausomybę straipsniai jame pradėti registruoti ne iš karto. Tad knyga labai papildys Lietuvos bibliografinės informacijos fondus.
Vertingų bibliografinės dalies papildymų suteikė ir patys kraštotyrininkai. Sudarytojai atsisakė sumanymo sudaryti vietovardžių ir kitas pagalbines rodykles. Paiešką bus galima atlikti pridėtame jau minėtame „Paieškos diskelyje“ pagal bet kokio žodžio šaknį.
Skirtingai nuo pirmosios dalies, jos leidimo nefinansavo Anykščių rajono savivaldybė. Todėl teko ieškoti rėmėjų. Ir jų atsirado. Knygos leidimą finansiškai rėmė keturios dešimtys geranoriškai nusiteikusių Anykščių krašto verslininkų, politikų, kraštotyrininkų, bibliotekos bičiulių.
Knygos sutiktuvės įvyko 2018 m. gruodžio 8 d. Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje. Renginyje mintimis dalijosi daug garbių asmenų: publicistas, fotografas, gamtos mokslų daktaras Bronius Šablevičius, Visagino bibliotekos direktoriaus pavaduotoja, laikraščio „Utenos apskrities žinios“ žurnalistė, knygų autorė Dalia Savickaitė, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas, atsargos pulkininkas, kraštotyros draugijos narys Gediminas Grina, istorikas, kraštotyrininkas Gintaras Vaičiūnas, Vilniaus anykštėnų sambūrio pirmininkė, UAB „Petro ofsetas“ vadybininkė Regina Smetonaitė. Ji palygino abi knygos dalis: pirmoji dalis apima 308 psl., antroji – 472 psl. Taigi biografijos užima mažiau spausdinto ploto, negu darbų sąrašai. Recenzijos autoriui čia iškilo analogija su vieno iš iškiliausių rusų literatūros klasikų rašytojo, pedagogo Levo Tolstojaus (1828–1910) išsakyta mintimi, kad žmogus yra panašus į paprastąją trupmeną, kurios vardiklis yra tai, ką pats žmogus galvoja apie save, o skaitiklis – tai, ką apie tą žmogų galvoja kiti. Kaip žinia, trupmena mažėja, didėjant vardikliui, ir didėja, didėjant skaitikliui.
O bendra visų pasisakymų mintis: Anykščiai Lietuvoje yra vienintelė Lietuvos savivaldybė, turinti savo kraštotyros draugiją. Ji pavadinta buvusios aktyvios muziejininkės ir kraštotyrininkės Teresės Mikeliūnaitės (1928–1984) vardu. Jos nariai moka džiaugtis savo kraštotyrininkų darbais, juos tinkamai įvertinti.
Intarpuose tarp pasisakymų muzikinius kūrinius fortepijonu atliko Anykščių muzikos mokyklos mokytojas Robertas Čapkevičius, gitara skambino ir savo kūrybos dainas dainavo literatas, bardas Algimantas Baronas. Renginio metu buvo atidaryta edukacinių-informacinių plakatų paroda „Anykščiai XIX a. – XX a. pradžios knygose“ (parodos idėjos autorius – prof. dr. Osvaldas Janonis). Renginio dalyviai apžiūrėjo ir parodą „Profesorius Osvaldas Janonis – Lietuvos bibliografas ir Anykščių krašto praeities tyrėjas“. Paroda susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje eksponuojami leidiniai, pristatantys prof. dr. O. Janonį, kaip Lietuvos bibliografą, antroje dalyje išdėstytos knygos, kurias profesorius išleido, tyrinėdamas Surdegio ir Anykščių praeitį. Daugelį šių knygų autorius išleido savo lėšomis.
Prof. habil. dr. Algirdas Ažubalis