Teisės aktų siūlymai, kurie leistų apriboti galimybes vilkinti įstatymų priėmimą. Seimo narys Linas Balsys įregistravo Seimo statuto pakeitimo projektą, kuriuo siekia apriboti galimybes vilkinti įstatymų svarstymą. Pasak L. Balsio, šioje Seimo kadencijoje nuolat pasitaiko atvejų, kai suplanuotų įstatymų svarstymas nukeliamas vien dėl to, kad Vyriausybė laiku nepateikia savo išvadų.
Seimas šių metų rugsėjo pabaigoje po pateikimo pritarė svarstyti Aplinkos apsaugos komiteto nario L. Balsio parengtas Miškų įstatymo pataisas, kuriomis būtų apriboti plyni kirtimai saugomose teritorijose. Už jų svarstymą balsavo 79, prieš – 2, o susilaikė 7 parlamentarai. Įstatymo pataisų svarstymas Seimo Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetuose buvo numatytas lapkričio pabaigoje, o gruodžio pradžioje – svarstyti plenariniame posėdyje. Tačiau Vyriausybei nepateikus išvadų, įvertinančių įstatymą, svarstymas buvo sustabdytas.
„Vyriausybės darbo reglamente nurodyta, kad išvadas dėl įstatymų projektų Seimui ji turi pateikti per penkias dienas. Šiandien šių išvadų tenka laukti po kelis mėnesius. Dėl to sutrinka numatytų įstatymų svarstymas komitetuose, jie negali būti svarstomi plenariniuose posėdžiuose. Pasitaiko atvejų, kai Vyriausybės išvadų reikalaujama be svarios priežasties, taip apkraunant ją papildomu, nereikalingu darbu. Vyriausybės išvadų vienam ar kitam įstatymui prašymas Seime dažnai pasitelkiamas įstatymų svarstymo ir priėmimo vilkinimui. Jos neturėtų tapti manipuliacijų įrankiu, suteikiančiu pretekstą trikdyti Seimo darbą“, – teigė L. Balsys.
Seimo narys siūlo papildyti Seimo statutą nuostata, kad Vyriausybei per keturias savaites nepateikus išvadų dėl įstatymų projektų, būtų laikoma, kad ji neprieštarauja teisės akto projektui.
L. Balsys dėl kelis mėnesius vėluojančių Vyriausybės išvadų taip pat kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Seimo narys prašo įvertinti, ar Vyriausybės veiksmai, delsiant pateikti savo išvadas, nepažeidžia Seimo statuto, taip pat – pateikti išaiškinimą, ar komitetai ir Seimas gali svarstyti įstatymo projektą be Vyriausybės išvados, jeigu išvados pateikimas yra vilkinamas ir nepateikiamas laiku.
Pritarta siūlymui suvienodinti doktorantų galimybes gauti paramą. Seimas pritarė Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio pataisoms (projektas Nr. XIIIP-1988(2), patikslindamas stipendijos ir kitos paramos teikimo doktorantams tvarką. Įstatyme įtvirtinta, kad aukštųjų mokyklų doktorantams, priimtiems į valstybės nefinansuojamas vietas, gali būti teikiama parama už akademinius pasiekimus ir parama akademinėms išvykoms. Paramos teikimo tvarką nustatys Vyriausybė. Pataisos įsigalios 2019 m. sausio 1 d.
LRT veiklos tyrimo išvados – tarptautinėms institucijoms. Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis už žiniasklaidos laisvę ir visuomeninius transliuotojus atsakingoms tarptautinėms, Europos Sąjungos ir nacionalinėms institucijoms išsiuntė Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos, kuri atliko Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą, išvadą ir naujai teikiamas LRT įstatymo pataisas.
„Mūsų žiniomis, įvairios tarptautinės organizacijos, ES institucijos, valstybių narių visuomeniniai transliuotojai buvo informuoti, kad Lietuvos valdžia stengiasi politizuoti ir užvaldyti turinį LRT ir varžyti laisvą žodį. Mus apšmeižė, klaidino net tarptautines organizacijas teiginiais, esą Lietuvoje siekiama suvaržyti žodžio laisvę, buvo menkinamas ir Lietuvos įvaizdis. Todėl ir buvo priimtas sprendimas pateikti išvadų ir LRT įstatymo vertimą, kad minėtos institucijos galėtų susipažinti su tyrimo rezultatais iš pirmų lūpų, be jokių interpretacijų. Šios institucijos turi teisę susipažinti su Seimo atliktu darbu, nes niekas joms nepaaiškino, nepateikė jokių dokumentų, kas buvo atlikta ir ko siekia dabartinė Lietuvos valdžia. O mes siekiame depolitizuoti LRT ir užkirsti kelią neskaidriems sandoriams, kurie galimai vykdomi mūsų mokesčių mokėtojų sąskaita“, – sako R. Karbauskis.
Informacija pateikta Europos Parlamentui, ES valstybių parlamentų už žiniasklaidos reguliavimą atsakingiems komitetams, ES, NATO, EBPO valstybių narių visuomeniniams transliuotojams, Europos Komisijai, Europos Tarybai, UNESCO, Europos transliuotojų asociacijai, organizacijoms „Reporteriai be sienų“, žiniasklaidos specialistus vienijančioms profesinėms sąjungoms.
Periodiniams leidiniams – didesnė PVM lengvata. Seimas priėmė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo 2019 m. sausio 1 d. laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą. Anot pasiūlymo iniciatorių, tai leis periodiniams leidiniams tapti prieinamiems kuo platesniam skaitytojų būriui, taip pat paskatins tokių leidinių leidybos verslą, ypač regionuose.
Šiuo metu laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio arba profesinės etikos nesilaikančius leidinius bei spausdintą produkciją, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto, taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas.