2019 m. sausio 1 d. trys universitetai taps vienu Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), kuris bus plačiausios aprėpties Lietuvoje. Tai didelė atsakomybė. Kita vertus, tokio masto žingsniui įkvepia faktas, kad Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetų skirtingų patirčių ir kompetencijų sinergija leidžia pagal geriausias Vakarų universitetų praktikas telkti įvairiausių krypčių mokslininkus.
Iš pirmo žvilgsnio netgi prieštaringos jungtys – humanitarinių mokslų ir technologijų, socialinių ir gamtos ar pan. – jau seniai nieko nestebina pažangiausiose pasaulio akademinėse institucijose, kur ribos tarp mokymosi dalykų beveik išsitrynė. Tiesą sakant, tai vienintelis kelias spręsti fundamentalias ir daugialypes visuomenės, klimato kaitos ar ekonomikos problemas. Tai vienintelis kelias pasivyti pasaulį, kuris šiuo metu jau gyvena iniciatyvos „Išmani visuomenė 5.0“ principais.
Vertiname, kad universitetų integracija leido po vienu stogu koncentruoti daug talentingų ir ambicingų asmenybių, kas atveria galimybes atlikti visai kitos kokybės mokslo tyrimus ir organizuoti laikmečio reikalavimus bei ateities lūkesčius atitinkančias studijas, suteikiančias platų išsilavinimą. Visuomenės iššūkiai sprendžiami dirbant tarpdisciplininėms komandoms. Tai reiškia, kad turime mąstyti apie visai kitokio tipo universitetinę kultūrą.
Tarpdisciplininės mokslo ir studijų kryptys
Nors ir nėra paprasta keisti nusistovėjusias praktikas, kartais būtina, kad sukurtum nauja ir neužsisklęstum siaurumoje. Atvirumas naujovėms, skirtingų kompetencijų santalka, tarpdisciplininis bendradarbiavimas, aprėpties plotis ir gylis įgalina Vytauto Didžiojo universitetą imtis mokslinių tyrimų ir studijų tokiomis aktualiomis temomis kaip bioekonomika, biotechnologijos, dirbtinis intelektas, agroinovacijos, žiedinė ekonomika, technologijų teisė, klimato kaita, darnus vystymasis, skaitmeninė humanitarika ir daugeliu kitų, mąstyti apie netikėtas jungtis tarp įvairių krypčių – nuo menų iki technologijų, nuo socialinių iki fizinių mokslų.
Mūsų bendruomenės nariai savo iniciatyva jau organizuoja diskusijas ir ieško galimų raidos scenarijų – nuo ūkio modernizacijos iki naujos kartos pedagogų rengimo. Prie vieno stalo susėda istorikai, filosofai, agronomai, gamtininkai, IT ekspertai. Toks platus požiūrių laukas bet kokias diskusijas pakylėja į visiškai kitą kokybinį lygmenį – leidžia skirtingais pjūviais analizuoti daugiasluoksnius reiškinius, kurių pasekmės gali būti tiek socialinės, tiek ekonominės, tiek gamtinės. Pasaulyje, kur technologijos yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, vis tvirčiau įsitvirtina principas, kad technologijų pažanga pirmiausia turi būti derinama prie žmogaus ir jo poreikių.
Skirtingų mokslininkų bendradarbiavimas įsibėgėja ne dėl to, kad taip parašyta integracijos plane ar taip nurodo universiteto administracija. Žmonės patys įžvelgia galimybes ir imasi iniciatyvos griauti barjerus tarp atskirų krypčių ar padalinių. Naujai kuriami tarpdisciplininių tyrimų centrai, klasteriai, tokie kaip Inovatyvios edukologijos, Klimato kaitos ar Bioekonomikos, taip pat institutai, laboratorijos, užtikrins technines priemones ir leis konsoliduoti pajėgas plataus masto tyrimams.
Ši integracija leido „sueiti draugėn“ mokslininkams su unikaliomis patirtimis. Džiugu, kad patys kolegos pastebėjo konsolidacijos potencialą ir, nelaukdami formalių instrukcijų, ėmė jį išnaudoti nuo pirmų jungimosi dienų. Remiantis tokiu horizontaliuoju bendradarbiavimo principu, bus vystoma ir akademinė jungtinio VDU struktūra, plečiamas gretutinių studijų programų tinklas.
Tarptautinių partnerių tinklas
Tarptautiniai reitingai, ekspertų vertinimai jau ne kartą patvirtino, kad VDU – tarptautiškiausias universitetas. Vizituojantys dėstytojai, stažuotės, studentų mainai, su užsienio partneriais vykdomi bendri tyrimai ir jungtinės studijų programos įtvirtina VDU kaip vieną tarptautiškumo lyderių tarp Lietuvos universitetų. Ir toliau eisime šiuo keliu, nes tai leidžia keistis idėjomis, perimti gerąją praktiką, jausti pasaulio pulsą ir žengti koja kojon su lyderiaujančiomis aukštosiomis mokyklomis bei tarptautinėmis organizacijomis. Didelis pasiekimas – mūsų tvarūs ryšiai su pažangiais užsienio šalių universitetais nuo Suomijos iki Pietų Korėjos ar JAV, taip pat UNESCO, NATO ir kitomis organizacijomis.
Pavyzdžiui, turimą platų tarptautinės partnerystės tinklą panaudosime stiprindami edukologijos mokslus, ypač pedagogų rengimo srityje. Mūsų sėkmė – tai ir visos Lietuvos sėkmė, todėl jau šiuo metu siekiame pritraukti geriausių pasaulio mokslininkų iš Turku, Harvardo, Lozanos, Dublino, Tartu universitetų, kurie galėtų dėstyti VDU. Taip pat organizuojamos mūsų edukologijos doktorantų studijos užsienyje. Puikiai suprantame, kokią atsakomybę prisiimame, ugdydami būsimus mokytojus, todėl turime jiems užtikrinti pažangiausią išsilavinimą. Daug dėmesio skirsime ne tik studijų procesui, bet ir pedagogų kvalifikacijos kėlimui, persikvalifikavimui, padėsime įgyti gretutinę specialybę. Aukštai keliame sau kartelę. Tikime, kad tai, ką pasiekė mūsų kaimynai estai, suomiai, turi tapti įmanoma ir Lietuvoje.
Vienas universitetas
Dar vykstant diskusijoms dėl universitetų ateities scenarijų, aiškiai akcentavome, kad integracija – vienintelis kelias išties efektyviai panaudoti valstybės švietimui skiriamus išteklius. Tiesą sakant, akademinės bendruomenės tai suprato dar gerokai anksčiau, nei atsirado politinė valia, todėl nieko nelaukdamos pačios ėmėsi jungimosi iniciatyvos. Perteklinė, nefunkcionali infrastruktūra, besidubliuojančios studijų programos, fragmentuotas mokslinis potencialas – dešimtmečius Lietuvoje egzistavusios problemos.
Universitetų jungimas keičia situaciją. Optimizuojama infrastruktūra, jungiamos besidubliuojančios funkcijos, integruojamos studijų programos ir fakultetai, o tai, savaime suprantama, mažina administracinę naštą. Jau yra patvirtintos naujos jungtinio VDU akademinių ir neakademinių padalinių struktūros.
Kita vertus, svarbu suvokti, kad integracija yra procesas. Universitetai su juose veikiančiomis bendruomenėmis yra autonomiškos institucijos par excellence. Todėl pagrindinis šios pertvarkos tikslas yra sukurti tokią sistemą, kuri sukurtų sąlygas horizontaliam bendradarbiavimui – nebus nei atskirų struktūrų, nei valdymo. Noriu pabrėžti, kad integracija vyksta ir vyks, diskutuojant su bendruomene ir ieškant bendrų sprendimų.
Štai, Vilniuje sukoncentravome savo veiklą vienuose rūmuose Ševčenkos gatvėje, atsisakėme perteklinių patalpų, sumažinome išlaikymo sąnaudas. Įvairūs scenarijai, kaip racionaliai išnaudoti valdomą turtą, svarstomi ir Kaune. Jei bus tęsiami pažadai ir Nemuno slėnyje atsiras mūsų laboratorijos, siekdami sinergijos, ten koncentruosime Agroinovacijų centrą, Gamtos mokslų fakultetą, galėsime atsisakyti patalpų Vileikos gatvėje.
Sėkmingai integruojamos bendrosios funkcijos, tokios kaip buhalterinė apskaita, IT sistemų administravimas, studijų organizavimas, studentų reikalų ir kt. Svarbiausia, kad sutaupytas lėšas galėsime nukreipti ten, kur labiausiai būtina – investicijoms į žmones. Ir ne tik į akademinį personalą, bet ir kitus aukštos kvalifikacijos specialistus, dirbančius universitete.
Vienas iš jungimosi sėkmės faktorių yra ir biudžetas. Kaip yra sakęs akademikas Eduardas Vilkas, reformos nėra tik pinigai, bet jeigu valdžia kalba apie reformas ir visiškai ignoruoja pinigus, tai geriau tada visai nepradėti galvoti. Analizuodami Suomijos, Olandijos ar kitų šalių, kuriose vyko universitetų tinklo optimizacija, patirtis, matome, kad šiems procesams buvo numatytas ir atitinkamas finansavimas, siekiantis šimtus milijonų eurų. Tačiau VDU, ASU ir LEU jungčiai skiriama dešimtis kartų mažiau.
Visuomet pabrėžėme, kad universitetų jungimas nėra savitikslis. Pagrindinis integracijos perpetuum mobile – nauja mokslo ir studijų kokybė, kurią kuriame telkdami patirtis, žinias, technologijas ir išteklius. Nors esame dar tik ilgo kelio pradžioje, šiandien galiu drąsiai teigti, kad tikiu šia jungtimi. Taip, bus sudėtingų momentų. Tačiau universitetai niekada nesirinko lengviausio ar populiariausio kelio, kaip ir vienos tiesos monopolio. Universitetinė tradicija yra grįsta mokslinės kūrybos, laisvos intelektualinės minties ir bendradarbiavimo principais. Bendradarbiavimo plačiąja prasme, su įvairių sektorių atstovais. Ateities Lietuvos projektas yra mūsų visų bendras reikalas, o universitetų vaidmuo jame yra vienas esminių.
Akad. Juozas Augutis