Šių metų lapkričio mėnesį Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. Tomas Baležentis dalyvavo dviejose žemės ūkio ekonomikos konferencijose Kinijoje.
Lapkričio 8–10 d. Guangdžou mieste, Pietų Kinijos žemės ūkio universitete vyko 10-oji žurnalo „Kinijos agrarinės ekonomikos apžvalga“ (angl. „China Agricultural Economic Review“) ir Tarptautinio maisto politikos tyrimų instituto (angl. International Food Policy Research Institute, IFPRI) konferencija, o lapkričio 12–13 d. Nankino žemės ūkio universitete įvyko tarptautinis Zhongshan forumas „Žemės ūkio rinkos integracija Kinijoje“. Šiuose renginiuose Kinijos ir užsienio mokslininkai pateikė naujausius ekonomikos problemų tyrimus. Prof. T. Baležentis pristatė bendrojo produktyvumo vertinimo metodiką ir jos taikymą Kinijos žemės ūkio sektoriaus produktyvumo analizei.
2018 m. Kinijoje minimas atsivėrimo (angl. opening-up) reformų keturiasdešimtmetis. Todėl abiejose konferencijose daug dėmesio buvo skiriama Kinijos žemės ūkio sektoriaus raidai 1978–2018 m. Reformos palietė daugelį žemės ūkio sektoriaus sričių: keitėsi gyventojų struktūra, aplinkosaugos reikalavimai, vyko klimato kaita, pasikeitė darbo jėgos paklausa, vyko instituciniai pokyčiai ir tarptautinių rinkų svyravimai. Pastaraisiais metais įvairios valstybės skatino tarptautinių organizacijų ir rinkų dezintegraciją. Šie klausimai taip pat atsispindėjo daugelyje pranešimų.
Guangdžou mieste įvykusioje CAER-IFPRI konferencijoje plenarinėje sesijoje pranešimus skaitė Stenfordo universiteto (JAV) profesorius Scott Rozelle, IFPRI direktorius dr. Shenggen Fan, Australijos nacionalinio universiteto profesorius Quentin Grafton, Kinijos žemės ūkio profesorius Junfei Bai ir Čongčingo universiteto profesorius Shujie Yao.
Prof. Scott Rozelle pristatė plataus masto tęstinių tyrimų, skirtų Kinijos švietimo sistemos kokybei, rezultatus. Pranešime apžvelgti miesto ir kaimo vietovių skirtumai. Pranešėjas pabrėžė, kad Kinija pasiekė svarių laimėjimų, didindama švietimo sistemos prieinamumą ir kokybę. Pavyzdžiui, 2015 m. švietimo sistemai skirta apie 3000 mlrd. juanių (apie 375 mlrd. eurų). Tačiau dabartinė darbo jėga nėra pakankamai išsilavinusi. Dauguma darbuotojų nėra baigę net vidurinės mokyklos. Taigi svarbu užtikrinti ir žmogiškojo kapitalo augimą.
Šiuo metu Kinijoje užtikrinamas pradinis ir pagrindinis ugdymas, mažėja moksleivių ir mokytojų skaičiaus santykis. Kaimiškose vietovėse apie 70 proc. 15–17 m. gyventojų lanko pagrindines mokyklas. Miesto vietovėse šis rodiklis viršija 90 proc. Tyrimo duomenimis, apie 50 proc. pagrindinės mokyklos moksleivių planuoja tęsti mokslus, t .y. baigti vidurinę mokyklą. Atlikus kognityvinių gebėjimų analizę, nustatyta, kad žemus kognityvinius gebėjimus turintys moksleiviai negeba mokytis tuo pačiu tempu kaip ir pasižymintys aukštais gebėjimais. Dėl to pastebimas negatyvus mokymasis, t. y. prastesni mokymosi rezultatai po tam tikro laiko tarpo.
Nustatyta, kad žema priešmokyklinio ir pradinio ugdymo kokybė, nepritaikytos ugdymo įstaigos, mitybos ir sveikatos būklės skirtumai lemia žemus kognityvinius gebėjimus kaimo ir miesto vietovėse. Taigi žmogiškojo kapitalo kokybė gali sumažėti, nepaisant milžiniškų investicijų į aukštąjį ir vidurinį mokslą, jei nebus užtikrintas visų gyventojų kognityvinių įgūdžių ugdymas.
Išsilavinimo grąža mažėja, didėjant gyventojų amžiui, t. y. investicijos į aukštąjį mokslą sukuria mažesnę pridėtinę vertę nei investicijos į žemesnės pakopos išsilavinimą. Siekiant užtikrinti žmogiškojo kapitalo augimą, labai svarbu skirti didesnį dėmesį priešmokykliniam ugdymui ir skirtumų tarp miesto bei kaimo vietovių mažinimui. Šios problemos yra aktualios ir tokiose ekonominių transformacijų veikiamose valstybėse kaip Lietuva. Nepaisant gana aukštų išsilavinimo rodiklių, darbo jėgos produktyvumas išlieka santykinai žemas.
Dr. Shenggen Fan aptarė antiglobalizmo tendencijas ir jų įtaką žemės ūkiui. Globalių rinkų ir susitarimų naikinimas gali neigiamai paveikti maisto saugumą įvairiose valstybėse. Siekiant išvengti neigiamų padarinių, reikia tarptautinių rinkų ir organizacijų (pvz., Pasaulio prekybos organizacijos) reformos, atsižvelgiančios į besivystančių valstybių interesus. Vykstant urbanizacijai (prognozuojama, kad pasaulyje miesto gyventojų dalis 2015–2050 m. padidės nuo 54 proc. iki 68 proc.), keičiasi maisto produktų paklausos apimtis ir struktūra. Vystantis Azijos valstybėms, auga gyvulinės kilmės produktų paklausa, o Šiaurės Amerikoje didėja augalinės kilmės riebalinių produktų paklausa. Klimato kaita lemia derlingumo svyravimą, o kai kur – ir jo mažėjimą. Tai lemia maisto saugumo pokyčius atskiruose regionuose.
Antiglobalizmo tendencijos neigiamai veikia žemės ūkio sektorių. Pirmiausia, pastebėtas tiesioginių užsienio investicijų mažėjimas visame pasaulyje. Be to, auga protekcionizmas (pavyzdžiui, prekybos mokesčiai žemės ūkio produktams). Dėl prekybos ir investicijų suvaržymų prarandamos darbo vietos susijusiuose sektoriuose. Dėl karinių konfliktų sutrikus maisto tiekimui tam tikruose regionuose (2017 m. apie 74 mln. gyventojų buvo paveikti karinių konfliktų ir negalėjo pakankamai apsirūpinti maistu) didėja tarptautinė migracija.
Šie reiškiniai intensyvėja, nesant tinkamai funkcionuojančių globalių rinkų. Tarptautinė prekyba leido sumažinti gamtinių išteklių, reikalingų žemės ūkio produktų gamybai, poreikį Kinijoje. Taigi tarptautinės prekybos suvaržymai gali turėti neigiamų ekonominių, socialinių ir gamtinių pasekmių.
Nankine vykusiame tarptautiniame forume daugiausia dėmesio buvo skiriama prekybai žemės ūkio produktais. Nankino žemės ūkio universiteto profesorė Jing Zhu aptarė Kinijos žemės ūkio pasiekimus 1978–2018 m. Pranešėja pažymėjo, kad vis daugiau dėmesio skiriama tarptautinių rinkų teikiamoms galimybėms įgyvendinti. Vis svarbesni tampa tvarumo ir aukštos pridėtinės vertės tikslai.
IFPRI tyrėjas dr. Will Martin aptarė globalias žemės ūkio produktų rinkų tendencijas. Nustatyta, kad žemės ūkio sektoriaus produktyvumas, paramos intensyvumas, produktų paklausa ir prekybos srautai tarp aukštų pajamų ir besivystančių valstybių supanašėjo. Dėl augančio protekcionizmo, vidaus rinkose kainos gali tapti stabilesnės, tačiau tarptautinės rinkos yra mažiau stabilios. Dr. Lars Brink aptarė paramos žemės ūkiui tendencijas ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) vaidmenį šiame kontekste. Į gamintojus orientuota nacionalinė parama (angl. producer-oriented domestic support) pradėjo ypač sparčiai augti nuo 2005 m. Tai sutapo su tiesioginių išmokų apimčių augimu įvairiose valstybėse. Matomas akivaizdus paramos politikos priemonių pertvarkymas, atsižvelgiant į PPO numatytus išimčių kriterijus. Tačiau kai kurios valstybės nuo 2010 m. nepateikia pranešimų Pasaulio prekybos organizacijai.
Tarptautinis forumas Nankine baigėsi diskusija apie tarptautinių žemės ūkio produktų rinkas ir tarptautinės prekybos perspektyvas kintančiomis geopolitinėmis sąlygomis. Diskusijos dalyviai pažymėjo, kad dabartinė tarptautinės prekybos sistema (ir PPO) remiasi anksčiau pasiekta pusiausvyra tarp įvairių valstybių. Keičiantis ekonominėms sąlygoms tarptautinėje sistemoje dalyvaujančiose valstybėse, būtina peržiūrėti ir tarptautinės prekybos sukuriamos naudos perskirstymo taisykles. Priešingu atveju, išliks įtampa tarp aukštas pajamas gaunančių ir besivystančių valstybių.
Bet kuriuo atveju, prekyba su tam tikromis taisyklėmis visada išlieka pranašesnė už prekybą be taisyklių. Dėl to tiek Kinija, tiek kitos didžiosios valstybės turi skirti ypatingą dėmesį tarptautinės prekybos ir globalizacijos plėtrai bei užtikrinti, kad daugiau žmonių galėtų jausti šių procesų naudą.
Prof. dr. Tomas Baležentis