2019 m. vasario 4–15 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) veikė paroda „Feromonai, bitės, medus“, skirta akademiko, mokslo premijos laureato (1987), biologo, profesoriaus habilituoto daktaro Algirdo Skirkevičiaus 80-mečiui paminėti.
Bibliotekoje parengta paroda lankytojams suteikė galimybę susipažinti su eksponatais iš asmeninės akademiko A. Skirkevičiaus kolekcijos: apdovanojimais, dokumentais ir nuotraukomis, mokslo straipsniais. Buvo pristatyti jo redaguoti leidiniai, apžvelgti pedagoginio gyvenimo ir darbo metai, iliustruota veikla Lietuvos mokslų akademijoje, akad. A. Skirkevičiaus prisiminimai apie jo mokytoją akad. J. Kriščiūną, Lietuvos bitininkus ir ne tik. Viename iš ekspozicijos skyrių apžvelgta veikla Lietuvos bitininkų sąjungoje, mokymai bitininkauti.
Algirdas Skirkevičius gimė 1939 m. sausio 14 d. Marijampolės rajono Sangrūdos kaime. 1962–1963 m. dirbo Lietuvos žemės ūkio akademijos laborantu, bityno vedėju. 1962 m. sukūrė pirmąją Lietuvoje vežiojamąją bitidę su daugiaaukščiais aviliais. 1965–1967 m. – LMA Zoologijos ir parazitologijos instituto jaunesnysis, 1967–1975 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas, 1975–2003 m. – Chemorecepcijos laboratorijos įkūrėjas ir vadovas, 1990–1997 m. – Ekologijos instituto direktoriaus pavaduotojas, 1971– 1988 m. – LMA Zoologijos ir parazitologijos instituto teminio tęstinio leidinio „Vabzdžių chemorecepcija“ įkūrėjas ir atsakingasis redaktorius, 1991–1999 m. – LMA anglų kalba leidžiamo mokslo žurnalo „Pheromones“ įkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius, 1993–2010 m. – Vilniaus pedagoginio universiteto Zoologijos katedros profesorius, 1997–2003 m. – LMA Ekologijos instituto Ekologinės fiziologijos ir etologijos skyriaus įkūrėjas ir vedėjas. Jam vadovaujant parengta ir apginta 10 daktaro disertacijų. Buvo 21 doktorantūros, 6 habilitacijos komitetų narys, 3 habilitacijos komitetų pirmininkas.
Vilniaus universitete 1965 m. apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją „Bičių (Apis mellifica L.) darbininkių ir motinų santykiai“, Maskvos M. Lomonosovo valstybiniame universitete 1986 m. apgynė biologijos mokslų daktaro (dabar – habil. dr.) disertaciją „Vabzdžių feromoninė komunikacija“. Jam suteikti vyriausiojo mokslinio bendradarbio (entomologija, 1973), profesoriaus (1988), Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo (1989) vardai. 1990 m. išrinktas LMA nariu korespondentu, 2011 m. – tikruoju nariu. Narys emeritas – nuo 2014 m.
Jubiliatas yra vienas iš žymiausių vabzdžių bendravimo specialistų ir šių tyrimų pradininkų. Pirmąjį mokslo darbą apie bičių feromonus paskelbė 1965 m., kai pasaulyje šia tematika buvo paskelbiama vos 30–50 publikacijų per metus. Dabar jų paskelbiama šimtais. 3 išradimų bendraautoris. Paskelbė daugiau nei 200 mokslo (vienas ir su bendraautoriais) ir apie 200 mokslo populiarinimo straipsnių. Parengė ir išleido monografijas: „Vabzdžių feromoninė komunikacija“ (1986), „Lietuvos bitininkų sąjunga (25 metai po atkūrimo)“ (2016), žinyną „Feromonai“ (1988 m. – rusų kalba, 1997 m. – anglų kalba), Anglų–lietuvių–rusų kalbų feromonų žodyną (1997), leidinį „Feromonų tyrimai Lietuvoje“ (su Z. Skirkevičiene, 1992), mokymo priemonę „Statistica: pirmieji žingsniai“ (2005), vadovėlį „Darbo su paketu Statistica pradmenys“ (2006), mokomąsias knygas: „Žmogaus ir gyvūnų fiziologija“ (su kt., 2009, 2010), „Pradedantiems bitininkams“ (su kt., 2017, 2018 du leidimai), informacinius leidinius: „Išskirtinės kokybės medus ir kiti produktai“ (2010, 2011), „Lietuvos bitininkų sąjunga“ (2007–2017). Sudarė leidinius: „Bičių sveikatingumas“ (2012, 2014), „Nauji iššūkiai bitininkystei Lietuvoje“ (2015), „Erkių Varroa naikinimas“ (2015), „Bitininkystės aktualijos Lietuvoje“ (2016). Skaitė mokslinius pranešimus kongresuose, konferencijose, simpoziumuose Lietuvoje, Vokietijoje, Japonijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kt. Stažavosi Makso Planko elgesio fiziologijos institute (Vokietija, 1976).
Lietuvos mokslo tarybos narys (1991–1999), Lietuvos Respublikos mokslo premijų komiteto narys (1993–1996), Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo valdybos pirmininko pavaduotojas (1993–1996), Lietuvos mokslo tarybos Prioritetų ir finansavimo nuolatinės komisijos (1992–1999), LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Biologijos sekcijos (2011–2015) pirmininkas. Lietuvos entomologų draugijos narys (nuo 1965), mokslinis sekretorius (1967–1986), pirmininko pavaduotojas (1986–1994), prezidentas (1995–2002), šios draugijos leidžiamo tęstinio leidinio „Acta entomologica Lituanica“ redaktorių kolegijos narys (nuo 1970), vyriausiasis redaktorius (1970–1983). LMA žurnalo „Biologija“ (nuo 1989), mokslo žurnalo bitininkams ir bičių produktų vartotojams „Lietuvos bitininkas“ (nuo 2006) redaktorių kolegijų narys.
Lietuvos bitininkų sąjungos atkūrimo iniciatyvinės grupės narys (1989), prezidiumo, tarybos narys, šios sąjungos Mokslo komisijos pirmininkas (2000–2006), prezidentas (nuo 2006). Lietuvos sodininkų draugijos centro valdybos Bitininkystės sekcijos narys (1968–1989).
TSRS MA Sąjunginės entomologų draugijos tarybos narys (1977–1989). Europos draugijos apidologijai ir bitininkams remti (2000–2003), Europos tarptautinės chemorecepcijos tyrėjų organizacijos (1993–2000), Tarptautinės neuroetologų draugijos (nuo 1997) narys.
Kartu su mokslininkais iš Maskvos universiteto, TSRS MA Evoliucinės fiziologijos ir biochemijos instituto ir Ukrainos MA Zoologijos instituto pelnė TSRS valstybinę mokslo premiją už darbų ciklą „Vabzdžių jutimo organų fiziologija“ (1987), LMA vardinę P. Šivickio premiją už darbą „Feromonų paplitimas tarp gyvūnų“ (2005). 2006 m. išrinktas Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentu, 2011 m. perrinktas antrai kadencijai, 2016 m. vienbalsiai perrinktas trečiajai kadencijai.
Savo paprastumu, principingumu, giliomis žiniomis ir aktyviu darbu jis pelnė didelę pagarbą tarp Lietuvos bitininkų. Tapo ne tik patikimu jų patarėju, bet ir geru, nuoširdžiu bičiuliu, pasiruošusiu kiekvienam padėti. Laukiamas rajonų ir miestų bitininkų draugijose, sėkmingai atstovauja bitininkams ir gina jų interesus valstybinėse institucijose ir tarptautinėse organizacijose. Per laikotarpį, kai jis vadovauja Lietuvos bitininkų sąjungai, išspręsta daug naudingų ir labai reikšmingų bitininkams problemų. Jo darbai ir veikla paliko neišdildomą pėdsaką Lietuvos bitininkystėje. Parodą parengė Audrė Trumpienė, Rūta Kazlauskienė, Sigita Dagienė.