Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos medicinos bibliotekoje įvyko poezijos, muzikos ir pokalbių vakaras „Saulės spindulį gaudo šauksmas gyventi“, kuriame buvo pristatytas rašytojos, gydytojos psichiatrės, Klaipėdos universiteto docentės Jūratės Sučylaitės eilėraščių rinkinys „Laimės vaikas“.
Skambėjo autorės skaitomos eilės, Auksės Bakanienės ir Agnės Talmantaitės atliekamos dainos ir meditatyvinė muzika.
Medicinos bibliotekoje su J. Sučylaite teko susitikti jau kelintą kartą. Čia ji kalbėjo apie poetinę terapiją, kūrybinį rašymą. 2014 m. prieš Kūčias pristatė poezijos knygą „Žodžio laukai“. Yra išleidusi trylika savo kūrybos knygų, monografiją „Poetikos terapija psichiatrinėje reabilitacijoje“ (2012), kartu su bendraautore parengė metodinę knygą. Šią terapiją taikanti autorė teigia: „Poetinė terapija gali padėti visiems, kuriems reikia išgyventi vienokią ar kitokią kančią, ir net sveikiesiems, norintiems geriau pažinti save ir dvasiškai augti. <…> Kūrybiškos veiklos metodų reikia visiems. Net ir sveikiems, kad padėtų augti.“ J. Sučylaitė apdovanota JAV Nacionalinės poezijos terapijos asociacijos Arturo Lernerio pionieriaus ženklu už šios terapijos idėjų sklaidą Lietuvoje ir Rytų Europoje.
Nuo pirmojo eseistikos rinkinio „Tebūnie žmogus“ (1990 m.), lyrikos, apysakų, apsakymų, romano „Susitikimai su ragana“ (2002) iki paskutinio eilėraščių rinkinio dominuoja žmogaus vidinis monologas ir akistata su jį supančia tikrove. Šią poezijos knygą J. Sučylaitė pradeda eilėraščiu „Klausimas“:
Linkstu ir atsitiesiu su žole
ir augu su beržais,
man atversta
vaiski dangaus knyga,
debesų žodyne –
kiekviena raidė
auksu siuvinėta.
<…>
Kuria spalva žėruoti
likimas skyrė man?
Janina Valančiūtė