Diagnozė – vėžys vis dar asocijuojasi su itin sunkiai įveikiama liga. Tačiau, tobulėjant technologijoms, o mokslininkams atkakliai ieškant sprendimų, šios ligos gydymas tampa kur kas efektyvesnis.
Šeperienė
Kauno technologijos universiteto (KTU) taikomosios fizikos, medžiagų mokslo, medicinos fizikos ir elektronikos inžinerijos studijų absolventai, 2014 m. įkūrę įmonę MB „Šeši partneriai“, sukūrė „BrachyDOSE“ dozimetrijos sistemą, skirtą gydymo kokybei užtikrinti ir jos kontrolei vienam iš dažniausių vėžio gydymo būdų – brachiterapijos procedūroms.
„Mintys konstruoti ir dirbti medicinos inžinerijos srityje gimė KTU, kai pradėjau medžiagų inžinerijos doktorantūros studijas. Besidomėdama dozimetrijos sritimi, prof. Diana Adlienė atrado problemą, su kuria susiduria medikai, atlikdami brachiterapiją. Vėliau produkto koncepcija ir sprendimas buvo kuriami įmonėje“, – sakė MB „Šeši partneriai“ vadovė Neringa Šeperienė.
Brachiterapija – tai spindulinės terapijos procedūra, kurios metu vėžio pažeisti paciento audiniai yra apšvitinami radionuklidų skleidžiama spinduliuote, įvedus radioaktyvųjį šaltinį galimai arčiau taikinio (naviko) arba į taikinį. Deja, kartu su vėžinėmis ląstelėmis apšvitinami ir sveiki organai. Todėl ypač svarbu kontroliuoti pacientų apšvitą (dozę), siekiant sumažinti spinduliuotės poveikį sveikiems organams, taip užkertant kelią spinduliuotės sąlygotų antrinių efektų pasireiškimui, pavyzdžiui, antrinio vėžio inicijavimui. „Gydytojų tikslas – nužudyti vėžines ląsteles, o sveikųjų organų nepažeisti. Svarbu, kad nuo pažeidimų neatsirastų antrinių ligų“, – paaiškino dr. N. Šeperienė.
Inžinerinis dozimetro sprendimas – vienintelis Lietuvoje
„BrachyDOSE“ dozimetras (prototipas) yra lankstus, maždaug milimetro skersmens vamzdelis, užpildytas polimerine medžiaga, kuri, priklausomai nuo apšvitos dozės, keičia savo savybes. Dozimetras, skirtas apšvitos dozių registravimui, įdedamas į vieną iš pacientui implantuotų kateterių, skirtų radioaktyviam šaltiniui įvesti. Po brachiterapijos procedūros dozimetras išimamas iš kateterio, o dozimetrinė informacija „nuskaitoma“ naudojant specialiai sukonstruotą „BrachyDOSE“ nuskaitymo įrenginį. „Sprendimas matuoti dozę, dydį vienu ar kitu būdu, sveikame ar pažeistame organe nėra nauja, tačiau šio metodo pritaikymas yra inovatyvus. Mano žiniomis, Lietuvoje mūsų sprendimas, orientuotas į praktinį pritaikymą klinikinėje aplinkoje, yra vienintelis. Nors nuo prototipo iki produkto realizacijos dar laukia ilgas kelias“, – pasakojo dr. N. Šeperienė.
Prof. D. Adlienės vadovaujama KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto mokslo grupė „Radiacinė ir medicinos fizika“ dozimetrinių gelių tematiką pradėjo gvildenti jau prieš dešimtmetį. Sukurtas dozimetrijos metodas leidžia trimatėje erdvėje įvertinti vėžiu sergančio paciento apšvitą spindulinės terapijos metu, kartu kokybiškai ir kiekybiškai įvertinti gydymo rezultatą. „Labai džiugu, kad idėjos yra plėtojamos ir virsta materialiais dalykais, kaip ir „BrachyDOSE“ projekto atveju. Tai tarsi atsakas skeptikams, mėginantiems teigti, kad fizikai darbuojasi virtualioje teorijų erdvėje, kuri sunkiai suranda praktinį pritaikymą kasdieniame gyvenime,“ – teigė KTU MGMF profesorė D. Adlienė.
