Dėl aplaidžios priežiūros kultūros paveldas patiria žalą. Seimo nariai Andrius Kupčinskas ir Arvydas Anušauskas kreipėsi į Kultūros ir Susisiekimo ministerijas, Kultūros paveldo departamentą, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją bei Valstybinę kultūros paveldo komisiją, siekdami atkreipti dėmesį į valstybės saugomo praktiškai nenaudojamo objekto aplaidžią priežiūrą po žiniasklaidos pranešimų apie užtvindytas Kauno centrinio pašto patalpas. AB „Lietuvos paštas“ teigimu, avarija įvyko dėl vamzdyje užšalusio vandens, nes dalis didelio statinio patalpų žiemą nėra šildomos. Vamzdis trūko nenaudojamose sandėliavimo patalpose, kuriose buvo sustatyti ir tarpukario laikų Lietuvos meistrų pagaminti baldai, turėję tapti netrukus atsidarysiančios art deco parodos eksponatais.
„Seimas 2019 m. paskelbė šimtmetį mininčios Laikinosios sostinės atminimo metais, o 2022 m. Kaunas taps Europos kultūros sostine. Toks neatsakingas tarpukario modernizmo architektūros pastatų naudojimas kelia visuotinį susirūpinimą“, – pažymėjo A. Anušauskas.
Seimo narių nuomone, Laikinosios sostinės atminimo metais perduoti Kauno centrinį paštą Kauno miesto savivaldybei būtų simbolinis ir prasmingas sprendimas. Juolab kad šiuo metu AB „Lietuvos paštas“ reikmėms jis praktiškai nenaudojamas. Paskutinio turto vertinimo duomenimis, pastato vertė – 1,5 mln. eurų, todėl valstybinio turto perdavimas kitai valstybės institucijai būtų priimtinas sprendimo būdas, nes tokių sprendimų praktika yra dažna tarp Vyriausybės ir savivaldybių.
„Savivaldybė galėtų tinkamai pasirūpinti pastatu ir kartu pateisintų kylančius visuomenės lūkesčius dėl šio pastato, pavyzdžiui, įkurdintų daugiafunkcį kultūros centrą su Lietuvos architektūros ir urbanistikos tyrimų centru-muziejumi, 24 valandas per parą veikiančia Vinco Kudirkos biblioteka-skaitykla, kultūros diplomatijos centru, art deco parodų salėmis ir kt. Tereikia politinės valios išspręsti šį klausimą, tenkinant viešąjį interesą, o ne vadovaujantis vien AB „Lietuvos paštas“ privačiu interesu“, – teigė parlamentarai.
Primename, kad Centrinio pašto patalpos pelnė Europos paveldo ženklą (EHL, 2015 m.) ir yra valstybės saugomas objektas, su kitais tarpukario modernizmo architektūros objektais įtrauktas į rengiamą bylą UNESCO Pasaulio paveldo sąrašui.
Turi nebelikti bedarbių su universitetiniu išsilavinimu. Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai pristatė įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį mokslus baigę jauni specialistai iš karto gautų darbą Lietuvoje. Frakcijos narių parengtas Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio pakeitimo įstatymas numato, kad „studijuojantys valstybės finansuojamose vietose studentai arba studentai, kurie įgijo aukštojo mokslo diplomą užsienyje ir kurių studijos buvo finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, baigę studijas privalo išdirbti Lietuvoje ne mažiau kaip 3 metus per 10 metų laikotarpį, jei valstybė sudaro sąlygas įsidarbinti pagal įsigytą specialybę“. Pataisose numatyta, kad, jei absolventas nesutinka įsidarbinti pagal specialybę, kai jam yra sudaromos tokios sąlygos, jis privalo grąžinti studijų įmokas į biudžetą.
„Mūsų tikslas, kad, baigęs mokslus, jaunas specialistas iš karto gautų darbą Lietuvoje, kuris būtų apmokamas taip, kad asmuo galėtų gyventi, o ne tik išgyventi. Valstybė privalo planuoti, kiek ir kokių programų specialistų turi galimybę finansuoti, ir pasiūlyti juos integruoti į darbo rinką po mokslų baigimo“, – sakė Seimo narys Valentinas Bukauskas.
Valstybė gerai besimokančiam jaunimui garantuoja nemokamą mokslą, kuris finansuojamas iš valstybės biudžeto. Pasitaiko atvejų, kai studentas, kurio studijas finansavo valstybė, baigęs studijas išvyksta į užsienį, nepasilieka Lietuvoje, nes nėra tam motyvuotas. Taip už Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas yra rengiami specialistai kitoms šalims, kitoms valstybėms. Lietuva privalo sukurti sąlygas jauniems specialistams įsidarbinti savo šalyje pagal įgytą specialybę.
Pirmumo teisė įsigyti valstybės parduodamas gyvenamąsias patalpas. Seimas papildė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnį „Valstybės ir savivaldybių turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn“, suteikdamas pirmumo teisę įsigyti valstybei priklausančias parduodamas gyvenamąsias patalpas jose gyvenantiems asmenims.
Įstatyme įtvirtinta, kad fiziniams asmenims, kuriems darbo santykių pagrindu buvo suteiktas valstybės nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai) ir kurie pastaruosius 5 metus neturi nuosavybės teise kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių, prieš parduodant šį turtą turi būti pasiūlyta jį įsigyti už pradinę aukciono kainą.
Lituanistinės mokyklos atlieka svarbią funkciją lietuvių bendruomenėms užsienyje. Su darbo vizitu Airijoje viešintis Seimo Pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis sausio 19 d. lankėsi Airijos lietuvių bendruomenės lituanistinėje mokyklėlėje „Keturi vėjai“, kur susitiko su mokyklos mokytojais ir vedė pamoką vyresniųjų klasių moksleiviams.
„Lituanistinių mokyklėlių užsienyje svarba, plėtojant lietuvybę, yra itin didelė, ypač jei kalbame apie jaunosios išeivių kartos lietuvių kalbos ir istorijos žinių palaikymą. Džiaugiuosi sutikęs tiek smalsių tautiečių, kurie laisvu metu susiburia bendrauti lietuviškai Lietuvai aktualiomis temomis. Tikiu, kad taip lavėja ir jų tėveliai“, – teigia Seimo Pirmininkas. Pasak parlamento vadovo, tokios lietuviškos įstaigos yra labai svarbios kovoje su dezinformacija ir melagingomis naujienomis.
„Stiprios švietimo bendruomenės, kuriose yra mokomasi Lietuvos istorijos, minimos atmintinos dienos ir valstybinės šventės, užtikrina, kad visi užsienyje gyvenantys lietuviai, ypač jaunieji, būtų sąmoningi ir kritiški melagingų naujienų ir dezinformacijos, susijusios su Lietuva ir ES, srautui“, – teigia Seimo Pirmininkas.
Sausio 19–21 d. Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio vadovaujama delegacija su darbo vizitu vieši į Dubline (Airija), kur dalyvauja Airijos parlamento šimtmečiui paminėti skirtuose oficialiuose renginiuose.
Papildyti visuomenės informavimo priemonėse draudžiamos skelbti informacijos atvejus. Seimas pradėjo svarstyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio pristatytas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma perkelti į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas, susijusias su laisvo visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų priėmimo iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių apribojimu.
Teikiamais pakeitimais numatoma papildyti atvejus, kai informaciją draudžiama skelbti visuomenės informavimo priemonėse. Pagal siūlomas pataisas, visuomenės informavimo priemonėse, be kitų atvejų, būtų draudžiama skelbti informaciją, kurioje skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, bandoma iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai.
Taip pat būtų įtvirtintas draudimas skelbti informaciją, kurioje patariama, kaip pasigaminti, įsigyti ar naudoti narkotines ar psichotropines medžiagas, sprogmenis ar kitus gyvybei ir sveikatai pavojingus dalykus, skatinamas kitoks visuomenės sveikatai ypač pavojingas elgesys.
Informuoti visuomenę apie referendumo dėl Konstitucijos 12 straipsnio keitimo svarbą. Seimas po pateikimo pritarė nutarimo, kuriuo siūloma pavesti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai (institucijoms) valstybės biudžeto lėšomis privalomojo referendumo dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo agitacijos laikotarpiu informuoti visuomenę apie šiuo referendumu spręsti teikiamo klausimo svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui, projektui.
Privalomasis referendumas bus vykdomas 2019 m. gegužės 12 d. ir 2019 m. gegužės 26 d. Lietuvos piliečiams bus siūloma apsispręsti dėl šio Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio teksto:
„12 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“