Lietuvos partizanų šmeižimas. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl šmeižikiškos ir mirusiųjų atminimą žeidžiančios informacijos paskelbimo apie Lietuvos partizanus, kuriems šių metų sausio 13 d. buvo įteikta Laisvės premija. 2019 m. sausio 14 d. Rusijos televizijos kanalo „Rossija 24“ transliuotoje žinių ir aktualijų laidoje buvo parodytas reportažas apie 2019 m. sausio 13 d. Seimo iškilmingo posėdžio Laisvės gynėjų dienai paminėti metu Laisvės premijos įteikimą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei.
Reportaže partizanai buvo išvadinti nusikaltėliais ir taikių gyventojų bei vaikų žudikais, o apie partizanų tariamus nusikaltimus ir jų sąsajas su nacionalsocialistine Vokietija Rusijos propagandiniam televizijos kanalui per programėlę „Skype“ noriai pasakojo „Socialistinio liaudies fronto“ lyderiu prisistatantis Giedrius Grabauskas: „Tai buvo žmonės, ne tik susiję su Vokietijos žvalgyba, fašistų okupantais, jie grobė, žudė, bet ir, žinoma, veikė kartu su amerikiečių žvalgyba.“
„Tai nėra pirmas atvejis, kai Rusijos televizijos kanalai skleidžia tokio ar panašaus pobūdžio informaciją apie Lietuvą ar kitas Baltijos valstybes. Šiuo atveju buvo žengta dar toliau ir ne tik apšmeižti minėjimo dalyviai, bet ir paniekintas žmonių, kurie nebegali patys apsiginti – mirusiųjų, atminimas“, – teigė L. Kasčiūnas.
Seimo skaitykla bus atvira visuomenei. Nuo kovo 10 d. kitose Seimo III rūmų patalpose įsikūrusi skaitykla atvers savo fondus ne tik Seimo nariams ir Seimo kanceliarijos darbuotojams – jos paslaugomis galės naudotis ir visuomenė, kadangi patekti į naująsias patalpas specialaus leidimo nereikės. „Labai svarbu akcentuoti – biblioteka nėra naikinama, uždaroma ar iškeliama. Skaitykla perkeliama į tame pačiame pastate esančią kitą erdvę, į kurią galės patekti visi, o sukauptu fondu galės naudotis bet kuris šalies gyventojas. Siekiame būti atviri žmonėms, kad parlamente jie turėtų vietą bet kada užeiti, skaityti, domėtis, bendrauti“, – kalbėjo Seimo Pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius.
Be to, skaitytojams bus atviri ir Seimo Europos informacijos biuro sukaupti specializuotos literatūros fondai. Iki kovo 10 d. vyks patalpų atnaujinimo darbai, todėl skaitykla laikinai lankytojų nepriims. Šioje Seimo III rūmų dalyje bus įrengta ir nauja komiteto darbui skirta posėdžių salė, kurioje bus galima patogiai priimti į posėdžius kviečiamus visuomenės atstovus.
Tarptautinio bendradarbiavimo prioritetai. Seimo valdyba nusprendė patvirtinti šiuos Ilgalaikius Lietuvos Respublikos Seimo tarptautinio bendradarbiavimo prioritetus:
1. Aktyvi narystė NATO, transatlantinių ryšių ir santykių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis stiprinimas.
2. Aktyvi narystė Europos Sąjungoje.
3. Ryšiai su Šiaurės ir Baltijos jūros regiono valstybėmis, geros kaimynystės santykių stiprinimas.
4. Aktyvus dalyvavimas tarptautinių organizacijų parlamentinio matmens veikloje, siekiant efektyviai ir plačiai atstovauti Lietuvos interesams, ir kuo didesnio Lietuvos atstovų, einančių organizacijų vadovų ir aukščiausiosios politinės grandies pareigūnų pareigas, skaičiaus.
5. Parama Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalių reformoms ir euroatlantinės integracijos siekiams.
6. Ryšiai su išeivių iš Lietuvos bendruomenėmis ir organizacijomis užsienyje.
Tikintieji negali būti eliminuojami iš visuomeninio gyvenimo. Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas reiškia nepritarimą Mišrios Seimo narių grupės narės Aušrinės Armonaitės siekiams iš Seime svarstomos naujos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo redakcijos išbraukti galimybę Vyskupų konferencijos paskirtam atstovui dalyvauti LRT tarybos veikloje. Anot Seimo narių, tokie pasiūlymai riboja tikinčiųjų teises dalyvauti viešajame gyvenime, siaurina skirtingų visuomenės grupių požiūrių atstovavimą ir pažeidžia tikinčiųjų teises.
„Tai, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos, nesuteikia teisės politikams iš viešojo gyvenimo stumti didžiausią tikinčiųjų bendruomenei atstovaujančią organizaciją – apie 70 proc. Lietuvos gyventojų laiko save katalikais. Seimo narį L. Kasčiūną taip pat stebina politikės noras siaurinti nuomonių įvairovę LRT taryboje: „LRT taryboje dažnai sprendžiami klausimai, susiję su moraliniais ir vertybiniais daugumos piliečių įsitikinimais. Bažnyčia turi teisę ir netgi pareigą kalbėti ir atstovauti savo bendruomenės nuostatoms viešojoje erdvėje. Tai kyla iš jos moralinio įsipareigojimo ir vaidmens savo nariams ir visuomenei. Lietuvoje Katalikų Bažnyčia visada gynė laisvą žodį ir net sunkiausiais sovietinės okupacijos laikais buvo jo židiniu visuomenėje.“
Lietuvos ir Lenkijos parlamentų dvišalė asamblėja. Sausio 29 d. Seime vykusio Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato parlamentinės asamblėjos delegacijų posėdžio metu nutarta Lietuvos ir Lenkijos Parlamentinės Asamblėjos sesiją surengti vasario 11–12 d. Varšuvoje. Lenkija yra Lietuvos artimiausia strateginė partnerė regione, vieningai dirbama daugelyje sričių. Pasak Lietuvos Seimo delegacijos vadovo, Seimo Pirmininko pavaduotojo Arvydo Nekrošiaus, šiais metais minima 25 metų Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties sukaktis. Vasario mėnesį vyksiančios Asamblėjos metu planuojama įvertinti, kas padaryta, įgyvendinant draugiškų santykių sutartį, ir nustatyti tikslus tolimesniam dialogui. Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius kalbėjo ir apie neišspręstus klausimus: tautinių mažumų vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, gatvių užrašus tautinių mažumų kalbomis. Paskutinį kartą Lietuvos ir Lenkijos Parlamentinė Asamblėja buvo susirinkusi 2009 m. gegužės mėnesį.